Mes, vilniečiai, esame pratę prie senų didelių miesto medžių, kurie teikia mums ne tik šešėlį, deguonį, valo miesto orą, bet suteikia ir ramybės, pasididžiavimo savo miestu.
Mes, vilniečiai, mylime visus medžius – ir senus, ir kreivus, ir netinkamai susiformavusius, ir prastai apgenėtus, ir darbininkų sužalotus, ir neestetiškus, ir pasvirusius. Pamilome, nes nebuvo
kas tinkamai juos prižiūri per amžius. Nutylėdavome ir džiaugdavomės jais, kaip savo vaikais ar draugais – priėmėme tokius, kokie yra.
Mes, vilniečiai, turime Grainio genų – mes esame širdimi prisirišę prie savo medžių ir mums labai skauda, kai matome, kaip kritiškumo neturintys darbininkai juos pjausto, neva, kad pagerintų mūsų gyvenimą – įrengtų šaligatvį, dviračių taką ar žaidimų aikštelę saulės nutviekstame ir medžių neapsaugotame plote.
Mes, vilniečiai labai norėtume, kad pokyčiai būtų daromi atsižvelgiant į mus – miesto gyventojus. Kad jie būtų kokybiški. Geriau jau palikti taip, kaip yra, su kuo mes esame susigyvenę, negu
naujovinti bet kaip, nekokybiškai, gadinant tai, kas yra, kuo mes džiaugiamės.
Mes, vilniečiai, esame išsilavinę ir suprantame medžio svarbą miesto gyvenimui. Pvz., 10 medžių šalia gyvenamosios vietos pakelia žmogaus gyvenimo kokybę žymiai labiau nei parduotuvė, žaidimo aikštelė ar dviračių takas.
Mes, vilniečiai, stebime, kas vyksta ir matome, kad nauji medžiai greitai neauga. Ir gali būti, kad dėl klimato, dirvožemio ir gyvenimo pokyčių nauji medžiai jau niekada neišaugs tokie dideli kaip tie, kurie šiuo metu pjaustomi.
Mes, vilniečiai, matome melą, kai sveiki stiprūs medžiai paskelbiami ligotais ir pjaunami „teisėtai“, „turint leidimus“, nors tas, kas išdavė leidimą net arti to medžio nestovėjo.
Mes, vilniečiai, esame keliavę po pasaulį. Ir matėme, kaip kitose šalyse saugomi ir pasvirę, ir papuvę, ir netinkamai susiformavę medžiai, nes suprantama jų vertė. Lengviau yra medį paremti nei jį atauginti.
Šis vajus prieš Vilniaus medžius turi baigtis. Nes kiekvienas medis yra didžiulė vertybė. Ir tai, kas vykdoma mieste vyksta prieš gamtą, sveiką protą, prieštarauja kovai su klimato kaita, prieštarauja žmogiškumui, žmogaus teisėms ir labai menkina Vilniaus patrauklumą, pasitikėjimą jumis, bet didina nusivylimą, bejėgystę ir norą kovoti. Ar tokios reputacijos Vilniui norite?
Reikalaujame aktyvaus įsikišimo, nes padarytos žalos niekaip neištaisysite ir vilniečiai ilgai prisimins, kam valdant Vilnius iš žalio tapo apipjaustytu. O nauji medžiai tikrai gerai gali sugyventi su senaisiais, senieji gali padėti šiems augti. Nereikia išpjauti senųjų, kad galima būtų sodinti naujus. Medžiai, kaip ir mes, vilniečiai, puikiai sugyvena kartu, net ir labai skirtingi
būdami.
Tad priimkite iššūkį – stabdykite medžių pjautynes. Pasirūpinkite Vilniumi ir vilniečiais. Nes kitaip nebegalėsime juo džiaugtis mes, kurie gyvename čia visą savo gyvenimą. Turėkite sveiko proto ir
eikite ne paskui pinigus, o paskui žmones, nes jūsų pavaldiniai jo neturi.