„Vizitas atrodė labai šiltas, nes jis prasidėjo iš karto nuo juoko, kai mus pradėjo fotografuoti visi protokoliniai fotografai, Šventasis Tėvas paklausė manęs: „ar žinote, kuo skiriasi protokolas nuo teroristų?“. Sakau, kad tikrai nežinau. Tai jis paaiškino: „su teroristais galima susitarti, su protokolu – niekaip“, – pasakojo G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, paskui per pokalbį su Šventuoju Tėvu kalba pakrypo apie jo Tėvą, kurio istoriją jis papasakojo.
„Turbūt ji yra verta filmo, tai yra žmogus, kuris tam tikra prasme atspindėjo ir Lietuvos istoriją – pateko į vokiečių nelaisvę, dirbo sunkius darbus, bėgo iš koncentracijos lagerio, buvo sučiuptas, buvo nubaustas mirtimi, bet po to – pakeitė į bizūnus. Jis liko vos gyvas, ir visa tai vyko, kai jam buvo tik keturiolika metų. Šventąjį Tėvą labai sudomino ta istorija, jis palinkėjo, kad Tėvelis kitą kartą galėtų dalyvauti taip pat, paliko jam dovaną“, – sakė G. Nausėda.
Dovanų po vizito Popiežius per Pirmąją Ponią perdavė ir prezidento dukroms. Formalaus ir griežto protokolo rėmus peržengiančių pokalbio nuotrupų buvo galima išgirsti ir po oficialaus uždaro šalies vadovo susitikimo.
Popiežius nustebo, kad oficialioje delegacijoje yra tiek moterų. Prezidentas pajuokavo, kad jie taip palaiko lyčių lygybės balansą. Tada Šventasis Tėvas pajuokavo (citavimas nepažodinis): „mes žinome, kad nuo tų laikų, kai kartu valgė obuolį, vadovauja Ieva“.
Kalbėjosi apie socialinės politikos situaciją
Pasak prezidento, per jų susitikimą buvo aptarta ir socialinės politikos situacija Lietuvoje, apie diskusiją tarp liberalios pakraipos ir socialinį krikščionišką mokymą išpažįstančių ekonomistų.
Šventasis Tėvas pakvietė ekonomistus iš Lietuvos atvažiuoti į jaunųjų ekonomistų konferenciją Asyžiuje. G. Nausėdos vertinimu, verta dalyvauti tokiose diskusijose.
„Šiandien pasaulyje išgyvename tam tikrą virsmą, kuomet imame žiūrėti komplikuočiau į ekonominės pažangos pasekmes mūsų visuomenei. Ilgus metus sakėme – kepkime pyragą, o kada nors juo pasidalinsime, bet pyragą vis kepame, jau tuoj pasensime, pyragas vis dar kepamas, o kaip nėra kada dalintis, taip nėra.
Todėl turbūt vieną kartą reikėtų sąžiningai pripažinti, kad yra ne tik pyrago kepimas, bet ir jo dalybos. Šventasis Tėvas su tuo sutiko, nes jam paprastų žmonių skriaudos ir prasta padėtis visada yra arti širdies“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas sakė, kad tos šiek tiek daugiau nei keturiasdešimt susitikimo minučių jam praėjo nejučia.
„Buvo labai šiltas pokalbis, ir svarbiausia, kad to pokalbio metu jauti, kaip grįžta sielos ramybė. Jauti, kad patekai į visai kitą atmosferą, kur kalbi apie labai svarbius dalykus, vietoj to, kad kovotum mažas ir nereikšmingas politines kovas Lietuvoje“, – sakė G. Nausėda.
Padovanojo tremtinės maldų knygą
Prezidentas Šventajam Tėvui įteikė tremtinės mokytojos Adelės Dirsytės maldų knygą. G. Nausėda pabrėžė, kad ši moteris Sibire kentėjo patyčias ir kankinimus.
„Ji rašė savo maldas ant medžio tošies, ant laikraščio skiaučių. Kuomet budeliai sužinojo, kad ji tai daro, iš jos buvo dar labiau tyčiojamasi, ir ji buvo dar labiau kankinama. Ta maldų knyga išėjo įvairiomis kalbomis, didžiuliais tiražais. Tą kuklią knygelę pristačiau Šventajam Tėvui“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas Popiežiui įteikė ir šiuolaikinį menininkų kūrinį – simbolinį medį, kuris jam simbolizuoja Lietuvą.
„Tai yra medis, išaugęs ant mūsų kančios, mūsų skausmingos istorijos šaknų, besistiprinantis tikėjimo syvais ir augantis. Jis šiandien jau yra gražus ir didelis, aš tikiuosi, kad jis bus didelis dar labiau, ir kuomet Šventas Tėvas žvilgtels į tą medį, jis prisimins Lietuvą“, – sakė G. Nausėda.
Ramino besibaiminančius dėl jo tikėjimo įtakos
Prezidentas po vizito nuramino, ir dėl to, kad jis yra tikintis žmogus. Besibaiminantiems liberalių pažiūrų žmonėms, kurie bijo, kad iš prezidentūros galėtų kilti siūlymų drausti abortus arba riboti vienalyčių asmenų santykių įteisinimo klausimą, G. Nausėda sakė, kad supranta pasaulio judėjimą į priekį.
„Mes gyvename XXI amžiuje, aš esu žmogus, kuris, viena vertus, tiki, kita vertus, supranta, kad pasaulis juda į priekį. Dalykai, kurių Bažnyčia nesiėmė spręsti ilgus šimtmečius, kaip, pavyzdžiui, celibato klausimas, šiandien yra jau po truputį diskutuojami.
Mes galime apie viską atvirai šnekėtis, tik būkime geri nesityčiokime vieni iš kitų. Mes galime daug ką spręsti, daug dėl ko susitarti, bet nepaverskime tų tikrų labai svarbių klausimų ir jų sprendimo patyčiomis, kuomet viena grupė tyčiojasi iš kitos“, – prašė G. Nausėda.
Jau ir anksčiau sakęs, kad dėl tokių dalykų kaip vienalyčių asmenų teisinė situacija, turėtų pasisakyti visuomenė, šalies vadovas dar kartą pakartojo šią mintį.
„O visi kiti klausimai, priklausomai nuo to , kiek esame subrendę jų sprendimui, tikrai atsiras politinėje dienotvarkėje, ir mes visi turėsime galimybę pasisakyti jais“, – sakė G. Nausėda.
Pasisako už tvirtą NATO
Detaliau dvišalių santykių klausimai ir buvo aptarti ir per susitikimą su valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Parolinu.
Pasak prezidento, valstybės sekretorius yra puikiai informuotas apie padėtį regione.
„Mes labai daug kalbėjome ir apie Rusiją, ir skyrėme didelę dalį dėmesio Baltarusijos klausimui. Kalbėjome ne tik apie atominę elektrinę, nors ir apie ją buvo užsiminta, bet ir tikinčiųjų, žmogiškųjų teisių padėtį, reformas Baltarusijoje, jos pastangas atsispirti Rusijos spaudimui ir išlaikyti tam tikrą dalį savo nepriklausomybės . Visa tai yra gerai žinoma valstybės sekretoriui ir jo komandai“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas sakė, kad per šį susitikimą jo buvo paklausta ir apie naujausią Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono pareiškimą dėl NATO.
„Negalėjau pasakyti, kad toks pareiškimas mus labai nudžiugino. Manau, kad mes turėsime apie ką padiskutuoti tiek Londone, gruodžio 3-4 dienomis, tiek ir kitoje Europos Vadovų Taryboje“, – sakė G. Nausėda.
Prezidento nedžiugina kalbos, kad NATO ištiko smegenų mirtis.
„Bent patys nedarykime taip, kad NATO silpnėtų. Mano nuomone, NATO lieka svarbiausiu instrumentu gintis nuo išorės pavojų, ir mes niekam išorėje neturėtume sukelti net menkiausios abejonės, kad taip ir bus ateityje – kad nebus kuriami dirbtiniai instrumentai, kurių tikslas būtų konkuruoti su NATO arba pakeisti NATO. Mano požiūriu, tai yra visiškai nepriimtina“, – sakė G. Nausėda.