Transporto priemonių susidūrimai lenkimo metu dažnai įvyksta intensyviuose dviejų eismo juostų keliuose. Anot R. Pociaus, prie tokių būtų galima priskirti kelius Vilnius-Druskininkai, Vilnius-Trakai, Vilnius-Utena.
„Avarijų riziką šiuose keliuose lemia ne tik gausūs automobilių srautai. Didesnių gabaritų transporto priemonės, pavyzdžiui, autobusai ar sunkvežimiai, čia tampa nemenku iššūkiu nekantriems vairuotojams. Norėdami jas aplenkti, vairuotojai rizikuoja išvažiuodami į priešpriešinę eismo juostą“, – pasakojo draudiko atstovas.
Jis pridūrė, kad lenkdami eismo dalyvius, vairuotojai neretai ignoruoja tiek Kelių eismo taisykles (KET), tiek kitus apie pavojų signalizuojančius faktorius.
„Kelio ženklinimas ir ženklai šalikelėje įspėja, kai lenkti yra pavojinga arba draudžiama. Visgi, be kelio ženklų, lenkiantiesiems būtina įvertinti ir tokias aplinkybes, kaip matomumas, kelio reljefas“, – tvirtino R. Pocius.
Eksperto teigimu, ypač pavojingos yra įkalnės, nes čia lenkdamas transporto priemonę automobilis praranda greitį, taip pat – nuokalnės, kadangi abu automobiliai greitėja. Vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį ir į kalvotas bei vingiuotas vietoves, kai priešpriešais atvažiuojantis automobilis gali „pasislėpti“ įduboje ar už posūkio.
Būtina įvertinti visas aplinkybes
Pavojingas situacijas lenkimo metu neretai iššaukia tai, kad vairuotojai neapskaičiuoja greičio ir atstumo. Kaip dėsto R. Pocius, tokiu atveju visų trijų automobilių (lenkiančio, lenkiamo, atvažiuojančio) vairuotojų veiksmai gali būti sunkiai prognozuojami, siekiant išvengti susidūrimo.
Vairuotoją klaidina prastas kelio ir kitų eismo dalyvių matomumas, įprastai – lyjant, sningant ar tamsiuoju paros metu. Pavyzdžiui, rūke transporto priemonės gali pasirodyti esančios gerokai toliau, nei yra iš tikrųjų.
Automobilių kolonos lenkimą R. Pocius priskiria prie pavojingiausių situacijų. Jos kyla neatsižvelgus į atstumus tarp priekyje važiuojančių automobilių, taip pat – neįvertinus šių automobilių greičio.
„Ne kiekvienu atveju pavyks saugiai grįžti į savo eismo juostą. Kartais, stengiantis įsiterpti tarp dviejų automobilių kolonoje, tenka staigiai stabdyti – dėl to kiti automobiliai yra priversti atlikti nesaugius veiksmus, galinčius lemti avariją“, – tikino ekspertas.
Atsakingai lenkti ir dviratininkus
Draudimo bendrovės atstovas vairuotojams priminė, kad ne mažiau atsargumo reikalauja ir dviratininkų lenkimo manevrai.
„Priekyje esantis dviračio vairuotojas gali staiga pasukti į automobilio pusę, taip siekdamas apvažiuoti kelio nelygumus, taip pat – nuspręsti sukti į kairėje esantį šalutinį kelią. Todėl dviratininką reikia lenkti bent 1,5 metro atstumu ir tik ten, kur tai daryti saugu bei leidžia eismo taisyklės“, – teigė R. Pocius.
Pasak eksperto, visais atvejais vairuotojai turėtų būti atidūs, elgtis racionaliai ir objektyviai įvertinti bet kurią situaciją kelyje.
„Vadovaukitės šaltu protu ir niekur neskubėkite. Neverta rizikuoti lenkiant, nes daug laiko taip nesutaupysite, o rizika įvykti avarijai gali išaugti keleriopai“, – pataria draudiko atstovas.
