Grubiai bendrauja, visai nesišypso, specialiai erzina ar net įžeidinėja – tam turėtų pasiruošti kiekvienas vykstantis į Sankt Peterburgą, Rusijoje. Ypač jeigu nemokate vietos kalbos, ir jeigu visiems iš eilės girsitės, kad atvykote iš Lietuvos.
Nors tikiu, kad Sankt Peterburge gyvena milijonai mandagių ir išauklėtų žmonių, aptarnavimo srityje situacija prasta, o ir šio miesto oro uoste prilindo parazitų, kurie stipriai gadina gerą miesto įvaizdį.
Šią vasarą, liepos mėnesį, Rusiją panaikino mokamas vizas į mūsų kaimynystėje esančią Kaliningrado sritį. Vos pasklidus šiai žiniai ten ėmė plūsti automobiliai iš Lietuvos. Pasienyje išdygo milžiniškos eilės, kartais norint kirsti sieną žmonės laukdavo ne dvi ir ne tris valandas. Žmonėms buvo smalsu pamatyti, kas gi ten, tame Kaliningrade, kuris yra visai prie pat mūsų, kitokio. „Gal ten daug pigiau?“ – galvojo ne vienas. Buvo labai patenkintų, buvo ir nusivylusių, net keikusių tokią išvyką. „Per mažai įdomių objektų, netvarkinga, skurdu“, – sakė tie, kas kritikavo Kaliningradą.
Ach, jums nepatiko nuo didžiosios motušės Rusijos atskirtoji sritis? Pasirodė, kad ten žmonės prasčiau gyvena?
Rusija nepasiduoda ir vėl kviečiasi pas save turistus. Tik dabar pasiūlė tikrą savo šalies perlą, tai kuo patys be galo didžiuojasi. Nuo spalio 1-ios buvo paskelbta, kad 53 pasaulio šalims, keliaujant į Leningrado apskritį, kurioje pats svarbiausias, žinoma, yra Sankt Peterburgas vizų nebereikia. Antras pagal dydį Rusijos miestas vadinamas pačiu gražiausiu, istoriškiausiu ir kultūringiausiu. Net ir tie, kurie Rusiją keiksnoja, pripažįsta, kad Sankt Peterburgas didingas ir įspūdingas.
Neabejoju, kad savo šeimose ar giminėse turite tokių, kurie mėgdavo keliauti sovietiniais laikais. Niekur toli jie vykti negalėjo, todėl ir malėsi po sovietines šalis, o štai nuvykti į Maskvą ar Sankt Peterburgą tuo metu žmonėms buvo tas pats, kaip dabar mums aplankyti Niujorką ar Rio de Žaneirą. Dideli miestai, kur lyginant su Vilniumi, Kaunu ar Klaipėda buvo visko daug daugiau.
Ir tikriausiai sutiksite, kad to laikmečio keliauninkai labiausiai išskiria ir giria Sankt Peterburgą. „Oh, kokie ten muziejai, privalai pamatyti“, – sako seneliai ir senelės. „Oh, kokios nuostabios baltosios naktys Sankt Peterburge, būtinai nuvažiuok jomis pasigrožėti“, – juk tikrai tokius raginimus girdėjo ne vienas lietuvis. Man irgi teko.
Pirmą kartą šį beveik 6 milijonus gyventojų turintį miestą aplankiau praėjusią vasarą, per pasaulio futbolo čempionatą. Juokavau, kad tai buvo lyg miestas su šventine kauke, specialiai išsipustęs turistams iš viso pasaulio. Tada ir DELFI Kelionėms rašiau tekstus apie tai, kiek visko buvo prigalvota, vardan miesto svečių. Įsivaizduokite, po visą Sankt Peterburgą važinėjo net autobusai-tualetai. Niekur dar tokio dalyko nebuvau matęs. Lyg būtų eilinis, paprastas maršrutinis autobusas. Bet užeini į vidų, o ten moterytė plėšanti tualetinį popierių ir daug kabinų skirtų nusilengvinimui.
Praėjusią vasarą mieste nesimatė šiukšlių, prie kiekvieno kampo budėjo didelės policijos pajėgos. O taksistai juokavo, kad visus valkatas miesto valdžia kažkur išvežė. Bet futbolo čempionatas praėjo, autobusai-tualetai išvažiavo, į Sankt Peterburgą sugrįžo tikrasis miesto veidas. Ir valkatos vėl čia.
Iki šiol čia turistaujantiems lietuviams reikdavo užsisakyti mokamas, visoje Rusijoje galiojančias vizas. Procedūra buvo ilga ir varginanti, reikėjo pateikti galybę dokumentų, užsisakyti privalomą sveikatos draudimą. Negana to, internetu pateikti visko dažnu atveju nebuvo įmanoma, tad žmonės iš kitų miestų turėjo keliauti į Vilnių ar Klaipėdą ir apsilankyti Rusijos atstovybėje. Be to, priklausomai nuo to, kaip greit vizos žmogui reikėjo, kaina svyravo net iki 120 eurų. Tokios taisyklės liko keliaujantiems į Maskvą ar kitus Rusijos galus.
O štai su Sankt Peterburgu dabar viskas žymiai paprasčiau. Tvarka tokia pati, kokia nuo liepos galioja ir Kaliningrado srityje. Viskas vyksta internetu, štai šiame puslapyje: https://evisa.kdmid.ru. Pirmiausia rusiškai arba angliškai reikia atsakyti į asmeninius klausimus. Kokiu tikslu vykstate į Sankt Peterburgą, kiek laiko ten būsite, kur apsistosite ir panašiai. Svarbu: turite iš anksto užsirezervuoti viešbutį, svečių namus ar kitą nakvynės vietą, nes anketoje reikės nurodyti jos adresą. Daug kas iš pradžių rezervuoja bet ką, gauna patvirtinimo dokumentą, o po to atšaukia ir užsisako kažką kito pigiau ar brangiau. Tikriausiai tai nėra draudžiama, nes patekti į Rusiją tai netrukdo.
Taip pat, prieš registruodamiesi pasiruoškite savo portretinę, geros kokybės nuotrauką, kurią reikės įkelti į vizos klausimyną.
Labai svarbu apie nemokamą elektroninę vizą pagalvoti iš anksto. Jeigu atvyksite į oro uostą ir bandysite registruotis prieš sėsdami į lėktuvą – deja, nieko gero nebus. Vizos taip greitai negausite.
Rusų migracijos tarnybos tinklapyje nurodoma, kad nemokama elektroninė viza išduodama per keturias kalendorines dienas, taip pat ir savaitgaliais bei švenčių dienomis. Kai ją užsisakinėsite jums reikės tiksliai nurodyti datas, kada atvykstate ir kada išvykstate.
Tiek vasarą, kai registravausi kelionei į Kaliningradą, tiek dabar – elektroninės vizos patvirtinimas man atėjo per porą dienų, dvigubai greičiau nei ten nurodoma. Nuo tos sekundės, kai gaunate patvirtinimą – viza jau yra galiojanti. Tad jeigu kelionės norite labai skubiai – galite į Sankt Peterburgą vykti nelaukdami, kol sueis keturių dienų terminas.
Dar vienas svarbus dalykas. Elektroninės vizos elektroninis variantas telefone netinka. Ją reikia atsispausdinti ir atvykstant pateikti pasienio kontrolės punkte. Bent jau taip rekomenduoja rusiški tinklapiai. Pareigūnas tą popieriaus lapą nusikopijuos ir pasidės kopiją sau. Žinoma, į šį perspėjimą dėmesį atkreipia ne visi, tada kyla konfliktų ir problemų. Bet, sutikau tokių keliautojų, kurie puikiausiai sieną kirto ir su viza telefone. Pasišypsojo, atsiprašė ir juos tikrinęs pareigūnas nieko nesakė.
Pasitaiko atvejų, kai keliautojai galvoja, kad tokia viza yra amžina, ar galioja bent metus. Nieko panašaus. Ji galioja 30 dienų ir leidžia Rusijoje būti ne ilgiau kaip aštuonias paras nuo sienos kirtimo momento. Būsite ilgiau – pažeisite Rusijos įstatymus. O tada jau laukia dideli nemalonumai.
Dar vienas ypatingas dalykas į ką, derėtų atkreipti dėmesį yra tai, kad turistai su nemokama elektronine viza į Peterburgą ir Leningrado sritį negali atvažiuoti traukiniu. Jeigu norite keliauti būtent šia transporto priemone – teks užsisakyti mokamą vizą, senuoju būdu. Visi kiti keliavimo būdai – automobiliu, lėktuvu ar laivu – galimi.
Iš Vilniaus ir Palangos oro uostų, su trumpu persėdimu Rygoje į Sankt Peterburgą skrydžius siūlo tik kompanija „Airbaltic“. Nuskristi ten, vos per keletą valandų galite du kartus per parą, kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, 6 ryto Lietuvos laiku išskridę iš Vilniaus, 10 valandą Rusijos laiku jau būsite tarptautiniame Sankt Peterburgo Pulkovo oro uoste. Jeigu ten vyksite lapkričio ar gruodžio mėnesiais, „Airbaltic“ sistemoje bilietus pirmyn-atgal randu už 133 eurus.
Mano patarimas tiems, kas mėgsta gražius vaizdus skrendant. Kai rinksitės vietą lėktuve – sėskitės dešinėje pusėje, geriausia prie lango. Nusileidimo metu lėktuvas skris tiesiai pro neaprėpiamo dydžio, miegamuosius Sankt Peterburgo rajonus, jeigu bus geras oras – tai tikrai įspūdingas reginys. Šimtai, gal net tūkstančiai pilkų daugiabučių.
Turiu prisipažinti, dar niekada nesulaukiau tiek daug užklausų ir prašymų patikrinti, kaip veikia ši – naujoji elektroninių vizų sistema. Matyt, vasarą nusvilę pasienio eilėse į Kaliningradą, daug kas rusiškos tvarkos išsigando. O ir muitininkų darbo metodai kai kuriuose pasienio postuose buvo keisti ir ne patys maloniausi.
2010 metais atnaujintas ir renovuotas Pulkovo oro uostas lyginant su kitais Rusijoje – tikrai modernus ir tvarkingas. Bet tvarka čia stipriai skiriasi nuo mums įprastų Europos oro uostų. Pavyzdžiui, įdomu tai, kad kiekvieną Rusijoje nusileidusį lėktuvą pasitinka ne tik antžeminės tarnybos, kurios aptarnauja lėktuvą ir keleivius, bet taip pat ir policijos pareigūnai. Atsistoja prie lėktuvo laiptų ir nužiūri kiekvieną išlipusį žmogų. Jeigu pasirodote kuo nors įtartinas ar keistas – tuoj pat gali užduoti klausimą. Ką veiksite Sankt Peterburge? Arba kiek pinigų su savimi atsivežėte? Įvairiausi, kartais netikėti klausimai gali būti užduoti ir vėliau, pavyzdžiui, kol lauksite savo lagaminų.
Tie patys policininkai taip pat prižiūri tvarką prie lėktuvo, pasirodo, Rusijoje draudžiama fotografuotis oro uosto teritorijoje. Jeigu tik pamatys, pareigūnai iškart sudrausmins, tada lieps ištrinti padarytas nuotraukas. Tad asmenukių mėgėjai, turėsite valdytis ir selfie prie lėktuvo nesidaryti.
Tokia pati tvarka ir lėktuvams išskrendant. Griežtai žiūrima, kad tik niekas nefotografuotų. Kodėl taip yra, kas ten tokio slapto – pakomentuoti policininkė nesutiko. Jeigu kas nepatinka – siūlė kreiptis į policijos skyrių.
Nežinia, ar tokia tvarka Rusijoje, ar taip jau išeina patiems pareigūnams, bet jie iš visų kitų dirbančių oro uoste išsiskiria itin niūriais, gana piktokais veidais. Ir ko jie tikrai nemėgsta, tai kai kas nors juos užkalbina. Geriau to nedarykite. Klausinėjantys turistai jiems atrodo įtartini.
Gana griežti ir muitinės pareigūnai, kurie tikrina atvykusių keleivių pasus ir elektronines vizas. Skirtingai nei tie, kurie dirba pasienio postuose Kaliningrade, Sankt Peterburgo oro uoste jie moka užduoti klausimus ne tik rusiškai, bet ir angliškai. Visa procedūra oro uoste gali trukti apie valandą, priklauso kiek žmonių tuo metu stovi eilėje prie muitinės patikros. Vieną žmogų pareigūnas tikrina apie dvi-tris minutes.
Labai svarbu, oro uoste iškart nusileidus išsijungti tarptinklinio ryšio („rouming“) paslaugą mobiliajame telefone, mat mobilaus interneto kainos su lietuviška SIM kortele bus itin didelės. Siūlau ten pat, oro uoste, vos tik praeisite visas patikras, – nusipirkti vietinio operatoriaus kortelę. Jos kainuoja apie 4-5 eurus. Už šią sumą gausite net 40 GB interneto duomenų, taip pat Rusijoje galėsite skambinti ir rašyti sms žinutes. Vos įsidėsite naują, rusišką kortelę – ji aktyvuosis iškart, tad galite pradėti naudotis, parašyti artimiesiems, kad sėkmingai nusileidote Rusijoje.
Dar vienas dalykas, kam jums reikės mobilaus interneto – tai taksi paslaugos. Jos Sankt Peterburge daug pigesnės už Vilniaus taksi įkainius. Bet tik tuomet, jeigu naudositės pavėžėjais iškviestais per mobiliąsias aplikacijas.
Oro uoste visus išeinančius akylai medžioja taksi vairuotojai, kurie jums meluos, kad į miestą nuveš pigiai ir greitai. Sakys, kad yra patys pigiausi už visus. Bet tai melas, varykite šiuos vairuotojus nuo savęs lauk. Kitaip už kelionę iki centro paklosite 50 eurų. Ką jums reikia daryti? Arba kreipkitės į specialų, taksi paslaugų biurą, tame pačiame oro uoste. Ten vadybininkė jums iškvies taksi už padorią kainą, kainuos apie 6-8 eurus. Arba dar geriau – įsijunkite mano minėtas pavežėjų aplikacijas.
Visame pasaulyje naudojamas „Uber“ nebeveikia. Prieš metus būdamas čia naudojausi šia aplikacija, tuo tarpu dabar vos įsijungiau, gavau nukreipimą atsisiųsti vietinę „Yandex taxi“ aplikaciją. Tai šiokia tokia gudrybė. „Uber“ mieste vis dar liko, bet būtent Rusijos rinkai reikia atsisiųsti kitą, rusišką „Uber“ variantą. Taip pat Sankt Peterburge veikia estų sukurta, Lietuvoje labai populiari aplikacija „Bolt“. Su vienais iš šių pavežėjų iki centro nuvažiuosite už 5 eurus.
Įdomu tai, kad beveik visi taksi versle dirbantys vairuotojai nėra vietiniai. Daugiausia tai atvykėliai iš Uzbekistano, Kazachstano, Tadžikistano ir Čečėnijos. Vairuotojai miesto gerai nepažįsta, todėl privalote žinoti tikslų adresą, kur norite nuvažiuoti. Per keturias Sankt Peterburge praleistas dienas pastebėjau, kad dauguma vairuotojų pikti ir nemandagūs. Ne tik nesisveikina įlipus keleiviui, bet ir neatsako ir paprastus, turistinius klausimus.
Štai, kas mane nustebino labiausiai: važiuojam mes pro Šv. Izaoko katedrą, klausiu vairuotojo – „Kas tai?“ Jis atsisuka į mane paniurusiu veidu, ir taip lyg vos nenusikeikdamas sako: „Man neįdomu, kas tai“. Na, gerai, galvoju, gal nepatinka žmogui kultūra. Bet buvo ir kitas atvejis. Važiuojame taksi, teiraujuosi vairuotojo, gal gali pasiūlyti kokį tradicinio maisto restoraną? O jis man: „Nueik į parduotuvę ir rasi ten valgyti. Nežinau aš čia jokių restoranų“. Na, nėra jie geri miesto gidai, tikrai.
Tiems, kas į Sankt Peterburgą vyksta pamatyti „Ermitažo“ ar kitų žinomų šio miesto muziejų, patarimas kelionę planuoti darbo dienomis. Tada eilės prie muziejų būna kur kas mažesnės. Didžiausi srautai prasideda nuo ketvirtadienio ir tęsiasi iki sekmadienio. Jeigu vis tik atvykstate savaitgaliui – žinokite, kad daugiausia žmonių prie muziejų bus ryte, kuo labiau vakarėja – tuo jų labiau mažėja, o sutemus beveik nelieka.
Privalau įspėti, kad pigiose, paprastesnėse nakvynės ar maitinimo vietose aptarnavimas jus taip pat stipriai nustebins. Daug kur darbuotojai bendrauja ne tai, kad nemandagiai, bet tiesiog chamiškai. Padariau eksperimentą, tiesiog iš gatvės užsukau į nakvynę už 10 eurų miesto centre siūlantį hostelį-bendrabutį. Klausiu, ten dirbančios administratorės, ar tikrai nakvynė kainuos tik tiek? Vietoje paaiškinimo, kad neliko laisvų kambarių, toji ponia ėmė juoktis ir nelabai taktiškai komentuoti tai, kad tik „tūpas“ turistas gali ateiti iš gatvės ir tikėtis surasti vietą. Toks jos palyginimas tikrai nustebino.
Bandelėmis prekiaujanti, sovietinio stiliaus kavinukė pavadinimu „Bandelinė numeris 38“ irgi nenudžiugino. Užsukau nusipirkti bandelių ir kavos. Pardavėja nebuvo nusiteikusi sveikintis, vietoje to sako: nu, ką tau duoti? Paaiškinau, ko noriu, tada ji manęs paklausė ir kur atvykau. Atsakiau, kad iš Lietuvos. Tada ji, matyt, stebėdamasi, kad kalbu rusiškai ėmė juoktis: „Juk jūs ten nemokate mūsų kalbos, tik angliškai visi kalbat“. Pasakiau, kad įvairių lietuvių yra. O ji ir vėl komentarą man: „Mažiau jūs ten įsivaizdinkite“.
Pats nemaloniausias pokalbis vis tik buvo miesto turguje. Pats užkalbinau tris pardavėjas, kurios darbo metu pasidarė pertraukėlę ir gėrė degtinę. Užkąsdamos obuoliu, duona ir dešra moterys atrodė laimingos. Paklausiau, ar galiu jas nufotografuoti, pardavėjos su malonumu sutiko. Tada ir pradėjome kalbėtis. Sužinojusios, iš kur atvykau, su plačia šypsena veide pradėjo laidyti replikas: „Tai pabėgote nuo mūsų“, - juokdamasi tarė viena, matyt, kalbėdama apie tai, kad išsivadavome iš sovietų priespaudos. Tuomet kita jai pritarė: „Jūs ten lietuviai nustokit vaidinti, kad esate nepriklausomi, buvote ir visada būsite rusai“.
Matyt, „baltoji“ moterims ne juokais susuko galvas, bet jeigu ten būtų buvęs koks jautresnių nervų lietuvis, esu tikras, galėjo pardavėjoms ir po sprigtą suduoti. Aš tiesiog paskubėjau nutraukti pokalbį su išgertuvininkėmis-komunistėmis.
Pasakoju jums apie tuos piktus, nemandagius žmones tik tam, kad įspėčiau, jog Rusija yra kitokia, ir žmonės ten kitokie, nei Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ar Anglijoje. Vykdami į Rusiją turite tam nusiteikti, o svarbiausia būkite kantrūs ir žinokite, kad kartais galite išgirsti pašaipų vien dėl to, iš kur atvykote. Turėkite omenyje, kad jų šalyje televizija kartais apie mus rodo visokios netiesos.
Netrukus DELFI Kelionėse – ypatingos vietos, kurias verta aplankyti Sankt Peterburge.
