Sukčius įgijo pasitikėjimą ir tada pasisavino dideles pinigų sumas
54 metų Marijampolės gyventoja su JAV piliečiu Nelsonu jai prisistačiusiu vyru susipažino „Facebook“ socialiniame tinkle. Moteris ilgą laiką su juo bendravo tiek jame, tiek programoje „Skype“. Rodydamas dėmesį ir aktyviai palaikydamas ryšį, palaipsniui sukčius įgijo vis didesnį moters pasitikėjimą.
Maždaug per pusę metų nuo pažinties pradžios jam pavyko prisidengiant įvairiausiomis priežastimis ir pasiteisinimais iš marijampolietės išvilioti apie 15 tūkst. eurų. Sukčius galiausiai dingo pasiekęs savo tikslą, tik tada moteris ėmė suprasti, jog bendravo su netikru asmeniu ir pakliuvo į sukčiaus pinkles. Deja, buvo jau per vėlu.
Policija niekuo negali padėti
Po trijų mėnesių marijampolietė pati kreipėsi į policiją. Tačiau pareigūnai, pradėję ikiteisminį tyrimą, jį nutraukė, mat tyrimo metu visi įrodymai vedė į užsienio valstybes, su kuriomis Lietuva nėra pasirašiusi dvišalių ar trišalių teisinio bendradarbiavimo sutarčių, todėl tiesiog nebuvo kam bylas perduoti tirti svetur.
Istorijos herojė neatgavo nei pinigų, nei sužinojo, kas ją apgavo.
Dažna problema panašiose istorijose yra ir apgautų žmonių gėdos jausmas - nenorėdami pripažinti, kad buvo apgauti jų pasitikėjimu pasinaudojusių apgavikų, pinigus ar asmeninius duomenis praradę žmonės neretai nesikreipia pagalbos. Apie įvykį nepasakoja ne tik pareigūnams, bet net ir artimiausiems giminaičiams.
Tokios nutylėtos apgavystės atima ne tik bet kokią galimybę atgaut išviliotas santaupas, tačiau ir leidžia sukčiams veikti toliau: nepagauti ir viešai neatskleidus jų veikimo modelių, jie ir toliau vilioja pinigus iš nieko neįtariančių interneto vartotojų.
Vieno siuntinio istorija
Panaši situacija nutiko ir vienai vyresnio amžiaus vilkaviškietei. Ji su JAV piliečiu prisistačiusiu vyru susipažino viename kelionių tinklapyje veikiančiame pažinčių skyrelyje. „Amerikietis“ nurodė esąs tarnybą Afganistane baigiantis kariškis. Veikė sukčius panašia schema: maloniai bendravo ir po truputį įgijo moters pasitikėjimą.
Galiausiai „buvęs kariškis“ paprašė jos adresu išsiųsti siuntinį. Moteris sutiko. Ji gavo laišką, kuriame teigiama, jog jos vardu buvo išsiųstas siuntinys ir jai reikia už jį skubiai susimokėti 2300 Eur. Moteris tai padarė – pinigus išsiuntė į nurodytą sąskaitą.
Siuntinys, suprantama, vilkaviškietės nepasiekė. Taip pat nepavyko susisiekti su vyru, su kuriuo ji bendravo pastarąjį laikotarpį. Įtardama, kad ją apgavo, moteris kreipėsi į policiją, tačiau kaip ir marijampolietės atveju, taip ir tą kartą nepavyko išsiaiškinti šio įvykio.
Dažniausios apgavystės: internetinė prekyba ir santykiai
Pačios apgavystės keičiasi ir dažniausiai sukčiai suranda vis naujų schemų, kaip išvilioti pinigus iš žmonių. Jie priversti tai daryti ir dėl apgavystės modelių viešinimo – ne visada pavyksta panaudojus jau išaiškintą schemą išvilioti pinigus iš kitų. Tačiau kai kurios schemos dar vis veikia ir apgavikai sugeba įtikinti bei pasisavinti nemažas pinigų sumas.
Policijos teigimu, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės nukenčia nuo sukčių, kurie apsimeta kitais žmonėmis ir įgiję jų pasitikėjimą pasisavina dideles pinigų sumas. Kaip ir minėtais atvejais, žmogus apie tai, kad buvo apgautas, supranta per vėlai. Dažniausiai sukčiai naudojasi tuo, kad vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi vieniši, tad bendravimo ieško virtualioje erdvėje.
Nuo šių schemų neatsilieka ir internetinių parduotuvių apgavystės. Schema labai paprasta: pirkėjas internete susiranda gan patrauklų pasiūlymą – gera kokybė, maža kaina – ir, susiderinęs su pardavėju prekės įsigijimą, perveda už ją pinigus. Pasirinkęs nepatikimą pardavėją, dažnas gali likti ir be prekės, ir be pinigų.
Tačiau vis dar populiariausios apgaulės viešumoje aptartos jau tikrai ne kartą – skambučiai. Sukčius paskambina dėl tariamos artimojo žmogaus nelaimės ir sugeba paveikti vyresnį žmogų, jog šis, sulaukęs liūdnų žinių, pervestų prašomą pinigų sumą.
Užsakymo nr.: PT_82727865
