Prasitarė apie planus
2018-aisiais Kinijos technologijų įmonė į Europos bendrąjį vidaus produktą (BVP) įnešė 12,8 mlrd. Eur sumą ir išlaikė beveik 170 tūkst. darbo vietų – tokie skaičiai, siekiant parodyti bendrovės indėlį į Europos kišenę, nuskambėjo praėjusią savaitę vykusioje kasmetinėje „Huawei“ konferencijoje. Taip pat buvo teigiama, kad tiesioginis bendrovės indėlis į Europos BVP pernai siekė 2,5 mlrd. eurų, o tai buvo dvigubai daugiau, lyginant su 2014 m.
Renginio metu pranešimus skaitė specialistai bei telekomunikacijų rinkos ekspertai, jie pasakojo apie įmonės planus bei technologijų pažangą.
Štai „Huawei“ matematikos ir algoritmų mokslų laboratorijos direktorius Merouane Debahh prasitarė apie naują technologijų sritį, kuri, pasak jo, „Huawei“ galėtų būti vystoma ir įgyvendinama ateityje. Jis ją pavadino fotonika ir aiškino, kad pasitelkus šią technologiją duomenys galėtų būti apdorojami šviesos greičiu.
„Dabar vertiname visas šios technologijos galimybes ir variantus. Žinoma, šiandien, kad galėtume sukurti optinius duomenų apdorojimo įrenginius, šiai technologijų sričiai dar reikia labai didelių investicijų“, – sakė jis.
Kalbant apie bendrovės planus, „Huawei“ Europos tyrimų instituto prezidentas Dr. Zhou Hong taip pat kalbėjo ir apie 5G technologijų panaudojimą srityse, kurios iš principo gali pakeisti kiekvieno gyvenimą.
„Pamenu, kai prieš kurį laiką svarstėme dėl 5G technologijos, – kokiais būdais ir kokius sprendimus galime sukurti kartu su industrijos partneriais ir valdžios institucijomis.
Dar 2013 m. pradėjome bendradarbiavimą ir diskusijas su tokiais automobilių gamintojais, kaip „Audi“, „Volkswagen“, BMW, apie ateities galimybes. Kartu atlikome daug testų greitkeliuose ir per pastaruosius šešerius metus sukūrėme nemažai naujų technologijų pritaikant 5G“, – sakė jis ir aiškino, kad mašinose pritaikius 5G technologiją jos gali komunikuoti tarpusavyje ir keistis duomenimis, – taip tam tikri sprendimai priimami daug greičiau, nei tai gali padaryti žmonės, o informacija tarp transporto priemonių vėluojama perduoti vos 1 milisekundę.
Jo įsitikinimu, tokia technologija reiškia, kad automobiliai gali imtis reikalingų veiksmų įvykiams dar neįvykus ir taip užbėgti už akių avarijoms, padidinti saugumą keliuose, greitkelių pralaidumą.
Kaip pavyzdį jis pateikė ir vieną situaciją. Štai, jei mašina važiuoja 100 km/val. greičiu, jos vairuotojas iškilus kliūčiai į ją sureaguoja ir priima sprendimą stabdyti – nuvažiuoja 45 metrus, tačiau automobilis, anot eksperto, tai galėtų padaryti nuvažiavęs 0,8 m atstumą.
„Ir tokia technologija atitinka visus reglamentus“, – tikino „Huawei“ Europos tyrimų instituto prezidentas.
Jau kuria 6G
Kaip DELFI jau rašė, kol Europa ir pati Lietuva spendžia, kaip pasielgti su 5G technologija ir ar leisti ją diegti šalyje nepaisant JAV perspėjimų apie galimą šnipinėjimą Kinijos valdžiai, Z. Hongas prasitarė apie bendrovės jau vystomą 6G ryšį.
„Jei lygintume su 5G, tai informacijos našumą galime padidinti nuo 10 iki 100 kartų. Su 4G mes galime pasiekti iki 30 Mbps greitį, su 5G – 300 Mbps, o su 6G šis greitis gali būti 3 Gbps“, – palygino jis.
Tai, anot jo, reiškia, kad naudojant 6G su žmogumi, esančiu kitoje žemės rutulio pusėje, būtų galima komunikuoti tokia pat raiška ir realiu metu, tarsi vienas nuo kito pašnekovai stovėtų vieno metro atstumu.
„Tuomet nebejausime skirtumo tarp virtualaus ir realaus bendravimo.
Taip pat su šiomis technologijomis galime įgalinti visiškai autonominius automobilius, skraidančius automobilius, ir ta kryptimi galime dirbti su valstybinėmis institucijomis bei universitetais, industrija, kad sukurtume vertę ir galėtume realizuoti šiuos įrankius“, – apie ateities technologijų vizijas kalbėjo Z. Hongas.
Prakalbo apie duomenų saugą
Pastaruoju metu įmonę minint dėl duomenų saugumo, o žiniasklaidoje dar liepą pasirodžius informacijai, kur buvo teigiama apie tai, kad keletas „Huawei Technologies Co.“ darbuotojų bendradarbiavo su Kinijos ginkluotųjų pajėgų personalu prie mokslinių tyrimų projektų, renginio metu į klausimus, užduotus Europos žiniasklaidos, atsakė ir bendrovės valdybos direktorius William Xu.
Spaudos konferencijoje paklaustas apie informacijos saugumą, jis tikino, kad tai yra vienas didžiausių prioritetų visoje įmonėje. Be to, konkrečiai nepaminėdamas tvyrančios politinės įtampos tarp JAV ir Kinijos, jis užsiminė apie tokių galimų konfliktų sprendimo būdus įtraukiant trečiąsias šalis.
„Kaip suprantame, ateities technologijų kelias pasaulyje yra skaitmeninis ir intelekto kelias. Be informacijos apsaugos ir privatumo saugojimo ta skaitmeninė era niekada neateis, o mes visada siekiame informacijos saugumo ir privatumo apsaugos.
Kartu nėra nė vienos kompanijos, kuri galėtų užtikrinti informacijos apsaugą, privatumo apsaugą ir kibernetinę apsaugą, todėl šioje industrijoje minėtų dalykų apsauga yra paremta atskirų kompanijų ir valstybių bendradarbiavimu.
Pirma, turime numatyti formuluotes ir standartus, griaučius, kad galėtume nustatyti, ar tam tikras subjektas (kompanija, produktas – red. past.) turi informacijos apsaugą pagal tam tikrus patvirtintus faktus ar metodologiją, o ne kad būtų tiesiog mėtomasi teiginiais.
Antra, jei tai pasitvirtina, subjektas turi su tuo susitvarkyti. Idealu, jei būtų trečioji šalis, nepriklausoma institucija, kuri galėtų susitvarkyti su tokiomis užduotimis.
Šiuo klausimu dabar, palyginti su kitais rinkos žaidėjais, mes esame žingsniu priekyje, nes turime įrengę savo apsaugos ir tikrinimo centrus Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje (Briuselyje – red. past.) ir Vokietijoje.
Dėl didelio dėmesio, skiriamo informacijos ir privatumo apsaugai, kol kas „Huawei“ nėra ir nebuvo nė vieno įvykio ar incidento, kad būtų buvusi pažeista informacijos ar privatumo apsauga“, – sakė jis ir teigė tikintis, kad visa industrija gali bendradarbiauti ir siekti intelektualaus tarpusavio ryšio ateityje.
„Huawei“ viceprezidentas: JAV sprendimas – politinis
DELFI taip pat turėjo išskirtinę galimybę pakalbinti „Huawei“ viceprezidentą Europos regionui bei vyriausiąjį atstovą ES institucijose Abrahamą Liu. Pokalbiui šis sutiko skirti 10 minučių.
– Prieš kurį laiką paaiškėjo, kad „Google“ „Huawei“ apribojo „Android“ operacinės sistemos naudojimą telefonuose... – klausimo neleido pabaigti pašnekovas.
– Iš tiesų, aš nesakyčiau, kad „Google“ apribojo. Tai – ne „Google“ darbas.
Tai – JAV vyriausybė įsiterpė į mūsų įprastą verslo bendradarbiavimą. Manau, tiek „Google“, tiek mes, „Huawei“, turėjome įprastus verslo santykius, kol staiga politinė jėga, deja, juos nutraukė.
– Bet, kaip suprantu, šiandien „Huawei“ turi du kelius: arba naudotis tik atviro kodo „Android“ versija, arba kurti savo operacinę sistemą, bandant pakeisti „Google“ produktus.
– Jeigu pažiūrėsite į bendrą išmaniųjų įrenginių operacinių sistemų vaizdą, turime „iOS“ ir „Android“, kuris iš tikro yra atviro kodo sistema, o neatvira yra tik GMS („Google Mobile Services“) kodo dalis.
Kadangi ta dalis neatvira, su ja ir yra problema, nes mes vis dar galime naudoti „Android“, bet GMS mums neprieinama.
– Norėčiau pasitikslinti – GMS kodui yra priskirtos tokios aplikacijos, kaip „Google Search“, „Google Chrome“, „Youtube“, „Gmail“, „Google Maps“ ir kitos?
– Taip, būtent tai ir sudaro GMS, ir tai yra monopolijos privalumai, kai daug žmonių priklauso vienai sistemai.
Taigi, manau, visa industrija, ne tik „Huawei“, turėtų atsižvelgti į šią situaciją.
– Jei nebegalite naudoti GMS kodo dalies ir šių aplikacijų, kokį sprendimą turite šiai problemai spręsti? Ką ketinate daryti?
– Manau, vis dar vyksta diskusija ir dar šiek tiek per anksti atskleisti kažkokių konkrečių detalių, bet, mano nuomone, Europos rinkai turėtų būti svarstoma iš tikrųjų atvira naujausia išmaniųjų įrenginių operacinė sistema, kuri būtų paremta ne JAV vystytojų ir išmaniųjų telefonų gamintojų.
Manau, tai pakankamai svarbu, nes, kitu atveju, nėra kito kelio atgal, kai vienas politinis sprendimas gali nužudyti vieną išmaniųjų įrenginių tiekėją.
– Ar norite pasakyti, kad „Huawei“ kuria savo naują operacinę sistemą?
– Iš tiesų, mes buvome vieni labiausiai prisidėjusių vystant „Android“ jau daugelį metų, pastaruoju metu buvome antri mobiliųjų telefonų gamintojai pasaulyje.
Prieš porą mėnesių, rodos, rugsėjį, Kinijos rinkai pranešėme apie „Harmony“ operacinę sistemą su visa ekosistema, prie kurios dirba šimtai tūkstančių plėtotojų.
– Tačiau Kinijos ir Europos klientai – skirtingi.
Europoje kol kas esame atviri ir tikimės būti dalimi naujos atviros Europos rinkos operacinės sistemos. Jeigu tokia bus, mes esame pasiryžę prie jos prisidėti.
Mano manymu, Europa to laukė jau daug metų, nes Europoje vis dar nėra pritaikytos vadinamosios „Android OS“ (atviro kodo operacinės sistemos – red. past.).
Mes, kaip antras didžiausias gamintojas, esame motyvuoti dirbti su Europa ir siekti, kad atsirastų dar viena operacinė sistema.
– Kalbant apie 5G, sakykite, kaip ši technologija gali pagelbėti tokioms šalims, kaip Lietuva?
– Mano manymu, mažoms šalims įsidiegus 5G infrastruktūrą, tai suteikia beprecendentę galimybę pritraukti daugiau investicijų ateityje. Ateityje išmanioji gamyba (smart manufacturing – red. past.) nebepriklausys nuo įprastos darbo jėgos ir jos kaštų.
Vykdant išmaniąją gamybą ir esant net ir didelei gamyklai, jai prižiūrėti pakaks nedidelio personalo, taigi taip mažos ir išmanios valstybės galės pritraukti didelį kapitalą ir smarkiai padidinti savo BVP.
– Ačiū už pokalbį.
