Martynas Gedminas, Šiaulių ligoninės gydytojas (šiemet išlaikęs paskutinius egzaminus, atvėrusius kelią tapti gydytoju) pasakoja, kad rezidentai verčiami pildyti ligos istorijas, nešioti dezinfekcinius skysčius, paduoti kėdutę skyriaus vedėjui, todėl praktiniai įgūdžiai nukenčia.
„Kai po rezidentūros pradedame dirbti, nesijaučiam tam pasirengę, reikia persimokyti. Gerai, jei šalia yra kolega, kuris gali patarti, jei ne, tokia situacija nėra gera nei gydytojui, nei pacientui“, – sako M. Gedminas.
Kristina Grigaliūnaitė, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkė pastebi, kad didžioji dalis rezidentų bazuojasi Vilniaus ir Kauno klinikose, kurios mokymo procesų nesuvaldo.
„Mūsų čia yra per daug, todėl įgūdžių įgauti yra pakankamai sunku, ypač kalbant apie chirurgines specialybes“, – patirtimi dalijasi K. Grigaliūnaitė.
Jų žodžius ir psichologinę įtampą darbe patvirtina ir Jaunųjų gydytojų asociacijos atlikta užsienyje dirbančių gydytojų apklausa, kuri paneigia dar vieną mitą, kad Lietuvoje gaunamos kompetencijos yra kokybės pažyma, leidžianti iškart dirbti kitoje valstybėje.
„Nors esu gydytoja specialistė, pradėjau vėl nuo rezidento pozicijos. Dirbti Vokietijoje iškart specialistu nepakaktų kompetencijų. Kai pagalvoju, ką mes veikėme Lietuvoje, baisu pasidaro: buvom pastumdėliai ir dokumentų tvarkytojai“.
„Rezidentūros bazėse visiems buvo nusispjaut į rezidentų kompetencijos ugdymą, netgi buvo sakoma, kad geriau netrukdykit dirbti ir eikit ligos istorijas surašyti“.
Tai toli gražu ne patys griežčiausi atsiliepimai apie rezidentūros studijas Lietuvoje.
Visgi Vytenis Bertašius (ketverius metus mintantis rezidento duona) sako, kad studijomis iš esmės yra patenkintas.
„Reikia sugebėti pasiimti, tai ko nori. Daug (kaip ir loterijoj) priklauso nuo sėkmės: kuris gydytojas taps praktikos vadovu, bet ir čia reikia padaryti namų darbus“, – teigia V. Bertašius.
Palaiminta sistema užstrigo
Pakopinių kompetencijų sistema , kuri turėjo leisti rezidentams laipsniškai gauti atsakomybę už išmoktus procesus ir procedūras, įteisinta, tačiau neveikia.
„Teisiškai pirmą ir paskutinę rezidentūros dieną tu gali tiek pat, o kai gauni gydytojo licenciją, visa atsakomybė užgriūna iškart“, – konstatuoja M. Gedminas. Pakopinių kompetencijų sistema galėtų brautis į gyvenimą, bet užstrigo poįstatyminių aktų priėmimas ir finansavimas, mat Sveikatos apsaugos ministerija nesusikalba su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kas už ką yra atsakingas.
„Kaip ir visoj sveikatos apsaugos sistemoje, trūksta lyderystės, susidaro įspūdis, kad medicinos edukacija rūpi tik mums, jauniesiems gydytojams“, – pastebi K. Grigaliūnaitė.
Laisvės TV Sveikatos apsaugos ministerijos atsiųstame rašte teigiama, kad “Gydytojų rezidentų etapinių (pakopinių) kompetencijų modelio kūrimą ir diegimą buvo numatyta įgyvendinti pagal priemonę, skirtą specialistų pritraukimui ir sveikatos netolygumų mažinimui. Tačiau po konsultacijų su Europos Komisija (2018 m. vasara – ruduo) paaiškėjo, kad minėta veikla turi būti finansuojama pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) administruojamą Veiksmų programos uždavinį, skirtą sukurti sąlygas ir paskatas mokymuisi visą gyvenimą, užtikrinant veiksmingą pagalbą tobulinantis.
Įvertinus universitetų (VU, LSMU) planuojamų projektų veiklų atitikimą Veiksmų programai, prireikė papildomų konsultacijų su Europos Komisija, todėl planuojamų projektų, susijusių su gydytojų rezidentų pakopinių (etapinių) kompetencijų modelio sukūrimu ir diegimu, įgyvendinimo pradžia užsitęsė”.
Dar vieno mito dekonstrukcija
Kol valdininkai ieško (ne)atsakomybės ribų, Laisvės TV kalbinti rezidentai tvirtina, kad kalbos, jog jauni gydytojai nenori praktikos atlikti mažesnėse miestų ligoninėse, nėra tiesa.
„Tai būtų naudinga abiem pusėms: jaunas gydytojas gali pasiūlyti naujovių, o tokios ligoninės – daugiau praktikos rezidentui, bet niekas nenori iš rankų paleisti pigios darbo jėgos“, – situaciją paaiškina V. Bertašius.
K. Grigaliūnaitė priduria, kad šiandien išleisti ar neišleisti rezidentą į periferinę ligoninę nusprendžia tik rezidentūros vadovas, jis dažniausiai yra ir skyriaus vadovas, todėl jam labiau rūpi šalia turėti „popierių pildytoją“.
„Iš kelių kolegų girdėjau, kad kol jie nepamatė, kaip veikia provincijos ligoninės, nė nesusimąstė, jog galėtų ten dirbti“, – sako K. Grigaliūnaitė.
Aštuoni šimtai eurų
Valstybės studijų finansavimo plane šiemet buvo numatyta finansuoti daugiau kaip trijų su puse šimto gydytojų rezidentų studijas. Vidutiniškai vieno rezidento studijų metų programa kainuoja apie puspenkto tūkstančio eurų.
Jaunojo rezidento vidutinis atlyginimas po mokesčių yra apie aštuonis šimtus eurų. Vyresniojo pusšimčiu didesnis. Jaunieji gydytojai daug tikėjosi iš Medicinos praktikos įstatymo pakeitimų, kurie, priklausomai nuo jų įgytų pakopinių kompetencijų, turėjo suteikti daugiau teisių dirbti su pacientais, taip pat, priklausomai nuo kompetencijų galėjo keistis – didėti ir atlyginimas. Įstatymas yra, tačiau neveikia. Nors pažadų buvo daug ir didelių.
Užstrigę patogioje pozoje
Laisvės TV pastebi, kad politinė valia išgirsti jaunuosius gydytojus lyg ir buvo, tačiau ir vėl įstrigo universitetuose. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus universitetas ir toliau diktuoja politiką bei darbo atmosferą. Rezidentams tobulinti galbūt nusipirks simuliatorių už kelis milijonus eurų, bet rezidentus kiekviena aukštoji mokykla ruoš pagal atskirą savo pačios programą. Rektoriams turbūt toliau bus skiriama po kelių mėnesių atlyginimo dydžio priedus už sėkmingus studijų rezultatus, nors studentai su rezidentais ir toliau bus nepatenkinti studijų kokybe. Ir toliau turės nueiti kryžiaus kelius, kad galėtų ant peties užsimetę savo rezidento pinigų krepšelį su juo išvažiuoti į provincijos ligoninę, kur jiems leis mokytis – procedūra po procedūros operacija po operacijos – išmokti būti gydytoju.
Nuo vasaros Laisvės TV bandė gauti komentarą iš rezidentūros ir pakopinių kompetencijų įvedimo reikalą kuruojančios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Vėliausia viceministro Valdemaro Razumo pozicija buvo tokia: „Komentuosiu, jei kartu ateis Sveikatos apsaugos viceministrė. Bet atsiveskit patys“...