Iš tikrųjų, prisiminimai kataloguojami ne vienu būdu ir yra pasiekiami per šimtus neuronų tinklų gijų. Skirtingai saugomi vardai, daiktų išvaizda ir paskirtis, veidai, neseniai ir prieš kelis metus įvykę įvykiai. Ar pastebėjote, kaip lengvai atpažįstate daiktus? Jei į rankas jums paduotų naujos formos ir spalvos žirkles, kurių dar niekada nesate matę, jūs vis tiek žinotumėte, kad tai – žirklės. Jūsų smegenyse yra išsaugota ne tik išvaizdos, bet ir funkcionalumo informacija.

Tačiau Oksfordo universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad prisiminimai kataloguojami ne tik pagal laiką bei charakteristikas, bet ir pagal tai, kaip jie į tas smegenis atkeliavo. Mokslininkai pakvietė keletą žmonių dalyvauti šiame tyrime. Iš pradžių jie dviejų sesijų metu turėjo išmokti naują įgūdį (ką nors labai paprasto) – kartais jie užduotį bandė atlikti patys ir gavo atlygį, kai ją atlikdavo teisingai. Kartais tiesiog stebėdavo, kaip ją atlieka kiti. Vėliau jų smegenų aktyvumas buvo nuskaitytas magnetinio rezonanso tomografu. Paaiškėjo, kad neuronų tinklai, kuriuose buvo užkoduoti šie nauji prisiminimai, skyrėsi priklausomai nuo to, kaip jie buvo išmokti.

„Žmonės mokosi keliais skirtingais būdais. Kartais daug išmokstame tiesiog stebėdami – taip vaikštinėdami įsidėmite naujo miesto planą. Taip pat mokomės ir keldami tikslus bei bandydami juos pasiekti – vaikai taip mokosi naudotis žaislais, tiesiog bandydami ir klysdami“, – komentavo viena iš tyrimo autori Miriam Klein-Flugge

Tai iš dalies paaiškina, kodėl kartais informacija smegenyse išlieka net tada, kai nebėra prasminga. Tikėtina, kad ir dabar pakėlę seną vaikystės žaislą mokėtumėte juo naudotis, net jei dabar neprisimenate kaip jis atrodo. Mokslininkai nori šią sritį tyrinėti išsamiau. Galbūt tai padės sukurti naujus mokymosi metodus, kuriais išmokta informacija ilgiau išliks smegenyse. Kartu tai galėtų padėti žmonės, išgyvenusiems smegenų traumas ar sergantiems kai kuriomis protinėmis ligomis.

Paprastai tariant, stebint išmokta informacija išlieka trumpiau nei ta, kurią išmokstate patys bandydami ir klysdami. Todėl galite valandų valandas studijuoti miesto žemėlapį, bet miestą vis tiek geriau pažinsite po jį keliaudami.