Viskas turėjo būti ne taip. 2017 m. gruodį prezidentas D. Trumpas pažadėjo, kad ekonomika augs „keturiais, penkiais ar net šešiais procentais“. Net gana saikingame šių metų kovą administracijos planuojamame biudžete D. Trumpo komanda spėjo, kad 2024 m. (jei D. Trumpą išrinktų dar kartą, tai būtų paskutinieji pilni antrosios jo kadencijos metai) ekonomika augs 3 proc. ar daugiau.
Tačiau 2018 m. nepaisant biudžetą sumažinusių prezidento įvestų mokesčių reformų JAV ekonomikos augimas prognozuojamų 3 proc. nepasiekė, o dabar toliau lėtėja. Trečiąjį šių metų ketvirtį pagal infliaciją pakoreguoto BVP metinis augimas buvo 1,9 proc. – šiek tiek mažiau negu pastaruosius tris mėnesius buvę 2 proc. D. Trumpui ir milijonams JAV darbininkų dabar svarbiausia, ar ekonomika lėtės smarkiai, ir kiek laiko tai tęsis.
Pirmieji nerimą dėl JAV ekonomikos keliantys požymiai pasirodė 2018 m. pabaigoje. Dėl kylančių Federalinio rezervo palūkanų normų pakilus būstų paskolų palūkanų normoms, sumažėjo gyvenamųjų namų statybų, o dar ir paaugus namų kainoms, iš rinkos pasitraukė daug pirkėjų. Be to, JAV gamintojai pajuto visame pasaulyje sumažėjusių gamybos ir prekybos rodiklių pasekmes.
Nuo 2018 m. rugsėjo iki šių metų gegužės gana stabiliai mažėjo naujų gamybos užsakymų, todėl dalyje JAV pramoninių regionų sumažinta fabrikų darbuotojų. Ekonomikos specialistai su nerimu laukė ženklų, ar pramonės ir statybų nuosmukis atsilieps ir paslaugų sektoriui, kuriame dirba didžioji dauguma amerikiečių.
Vis didėjantis nerimas galų gale paskatino Federalinį rezervą veikti. Nepaisydamas aštrios kritikos prezidento iš prezidento „Twitter“ paskyros, JAV centrinis bankas beveik visus 2018 m. praleido vis keldamas bazinę palūkanų normą, kad sutramdytų infliaciją. Tačiau ekonomikai trypčiojant vietoje Federalinis rezervas pamažu keitė taktiką – iš pradžių sustabdė vis kylančią palūkanų normą, tada šių metų liepą ir rugsėjį sumažino ją 0,25 proc. Nenorėdamas, kad palūkanų normos mažinimas rinkoje būtų palaikytas ženklu, kad artėja ilgiausio per JAV istoriją augimo laikotarpio pabaiga, Federalinio rezervo pirmininkas Jerome Powell tvirtino, kad šie veiksmai – tai „pakoregavimo priemonė ciklo viduryje“.
Panašu, kad ši taktika pasiteisino. Būsto paskolų palūkanų normos vėl grįžo į ankstesnį lygį – vidutinės 30 metų paskolos palūkanų normos, prieš metus beveik siekusios 5 proc., dabar vėl nukrito iki 3,75 proc. Gyvenamųjų pastatų statybos rinka šiek tiek atgijo – šių metų rugsėjį pradėta statyti 20 tūkst. daugiau namų negu tuo pačiu laiku praeitais metais. Trečiajame ketvirtyje investicijos į gyvenamųjų namų statybą teigiamai atsiliepė BVP augimui, o taip nutiko primą kartą per beveik dvejus metus. Be to, sumažintos palūkanų normos nutildė aiškiai apie nuosmukį perspėjantį pavojaus varpą – pajamingumo kreivę.
Kai ilgalaikių vyriausybės obligacijų pajamingumas tampa mažesnis už trumpalaikių, pajamingumo kreivė „išsikreipia“ – tai dažnai nutinka maždaug metus prieš prasidedant nuosmukiui. Vasarą pajamingumo kreivė buvo išsikreipusi, todėl kilo nerimas, kad artėja nuosmukis, tačiau dabar vėl grįžo į normalią padėtį. Gegužę prastai atrodžiusios akcijų kainos taip pat grįžo į rekordines aukštumas – joms kilti padėjo geresnės nei tikėtasi pajamų ataskaitos bei viltis, kad JAV ir Kinija sudarys prekybos sutartį.
Spalio 30 d. Federalinis rezervas vėl sumažino bazinę palūkanų normą 0,25 proc., bet taip beveik išplėšė pergalę prieš artėjantį nuosmukį. Dabar rinkose tikimasi, kad Federalinis rezervas savo poziciją išlaikys bent šešis mėnesius. J. Powell pabrėžė, kad Federalinis rezervas atidžiai seks ekonomikos rodiklius ir pareiškė: „Manome, kad esama pinigų politika greičiausiai išliks tinkama... Tikime, kad dabartinė pinigų politika tikrai gera.“ Dauguma palūkanų normą nustatančio komiteto narių mano, kad nuo 2020 m. palūkanų normas vėl reikės didinti.
Nors jų pozicija suprantama, gali būti, kad džiaugtis dar anksti. Ekonomiką anksčiau šiais metais stabdžiusios sąlygos šiek tiek pagerėjo, bet baimė dėl augimo jau spėjo padaryti žalos. Nepaisant sunkumų, ekonomiką į priekį visada varė vartotojai. Jie ir toliau leidžia pinigus, tačiau panašu, kad pasitikėjimas slopsta. Trečiajame ketvirtyje asmeninio vartojimo augimo metinė norma buvo 2,9 proc. – nebloga, tačiau gerokai mažesnė, negu 4,6 proc. antrajame. Rugsėjį mažmeninės prekybos pardavimai nukrito 0,3 proc., tad ketvirtis baigėsi itin silpnai. Vartotojų pasitikėjimo rodikliai, nurodantys, kaip vartojimas gali kisti ateityje, taip pat prasti.
Įmonės irgi elgiasi atsargiai. Verslų pasitikėjimą matuojantys rodikliai prastėja. Vadovų nerimas atsispindi investicijose – BVP padidinusias trečiojo ketvirčio investicijas į būstų statybas atsvėrė gerokai sumažėjusios investicijos į negyvenamuosius pastatus ir įrangą. Prasti investicijų rodikliai ypač nemalonūs D. Trumpo administracijos ekonomistams, tvirtinusiems, kad prezidentui sumažinus mokesčius bus skatinamos didesnės verslo išlaidos.
Tačiau jei tikrai bus sudarytos prekybos karo paliaubos, verslininkų entuziazmas artėjančiais mėnesiais gali šiek tiek padidėti. Bet už įmonių bėdas prekybos karas atsakingas tik iš dalies. Daug rimtesnė bėda – viso pasaulio ekonomikos sulėtėjimas. Ties nuosmukio riba atsidūrė tiek Europa, tiek Japonija, be to, mažai vilties, kad pakis ir lėtėjanti Kinijos ekonomika. Jei JAV ekonomika pakis į gera, taip bus tik dėl optimizmo šalies viduje.
Ar taip nutiks, labiausiai priklausys nuo darbo rinkos. Ieškantiems šviesiosios pusės daugiausiai vilties gali suteikti žvilgsnis į darbus. Dabar darbuotojų priimama mažiau, o atlyginimai per pastaruosius 12 mėnesių pakilo 1,4 proc. (praeitais metais jie kilo 1,8 proc.). Tačiau po ilgo ekonomikos augimo laikotarpio tokie duomenys nestebina, nes lieka vis mažiau galimų pasamdyti bedarbių. Nedarbo lygis vis dar nepaprastai mažas – 3,5 proc. Jei įmonės ir toliau samdys darbuotojus, o atlyginimai augs, tikėtina, kad išvengti nuosmukio ir toliau padės vartotojų išlaidos.
Turint omenyje, kad ekonomikos ateityje daug nežinomybės, Federalinis rezervas galėjo aiškiau parodyti, kad prireikus ir toliau mažins palūkanų normas. Pasitikėjimą lengviau išlaikyti, o ne atgauti, o infliacijos augimo rizika pastaraisiais mėnesiais sumažėjo, be to, asmeninio vartojimo išlaidų kainų indekso (Federalinio rezervo mėgstamiausio metodo matuoti infliaciją) metinė norma trečiajame ketvirtyje buvo 1,5 proc.– žemiau už Federalinio rezervo numatytą 2 proc. normą ir žemiau už 2,4 proc. normą antrajame ketvirtyje. Tačiau centrinis bankas nusprendė palaukti ir pažiūrėti, kaip situacija klostysis toliau – ir palikti iš visų pusių puolamą prezidentą nežinioje.