1.Kas yra RCEP?

Tai, kas prasidėjo 2012-aisiais kaip įprastas sutarčių tarp Pietryčių Azijos valstybių asociacijos, arba ASEAN, narių derinimas, peraugo į susitarimą, kuriuo suformuotas galimai didžiausias pasaulyje prekybos susitarimas. Regioninės išsamios ekonominės partnerystės sutartimi siekta sustiprinti prekybos ryšius tarp Kinijos ir kitų Azijos narių. Bendru vertinimu, šia sutartimi būtų sumažinti tarifai ir kitos kliūtys prekių prekybai tarp šešiolikos valstybių, priklausančių ASEAN ar turinčių galiojančių sandorių su minėta asociacija.

2.Bet nuo šiol RCEP dalyvaus penkiolika šalių?

Taip. Indija pasiraukė iš sutarties šių metų lapkritį, pareikšdama, apie savo ketinimus apsaugoti aptarnavimo sferos darbuotojus ir ūkininkus. Be to, nerimauta dėl galimo pigių prekių iš Kinijos plūstelėjimo. N. Modis paragino kitas šalis spręsti problemas dėl deficito ir atverti savo rinkas Indijos paslaugoms bei investicijoms.

3.Ar Indijos pasitraukimas – didelis praradimas?

Ji būtų buvusi trečia didžiausia ekonomika, prisijungusi prie RCEP, todėl atsakymas – taip. Kita vertus, Kinija, susidūrusi su vis lėtėjančiu augimu dėl prekybos karo su Jungtinėmis Valstijomis, yra užsibrėžusi ryžtingai siekti įgyvendinti minėtą susitarimą. Maža to, ji ketina toliau integruotis su regioninėmis ekonomikoms, D. Trumpo administracijai raginant Azijos šalis vengti Kinijos infrastruktūros paskolų ir 5G technologijų, Kinijos teigimu, Indija gali sugrįžti ir per nauja prisijungti prie sutarties, kada tik bus tam pasiruošusi.

4.Kuo RCEP skirais nuo kitų tokio pobūdžio sutarčių?

Priešingai nei TPP ir kitos JAV vadovaujamos prekybos sutartys, RCEP nereikalauja iš narių imtis priemonių liberalizuoti savo ekonomikas, ginti darbo jėgos teises ir aplinkosaugos standartus bei saugo intelektinę nuosavybę. Pasak JAV prekybos sekretoriaus Wilburo Rosso, „tai labai žemos klasės sutartis“, kuriai trūksta transatlantinės Ramiojo vandenyno regiono partnerystės sutarties, arba TPP, masto.

5.Kas nutiko TPP?

Ji tapo CPTPP, arba Visapuse ir pažangia Ramiojo vandenyno partnerystės sutartimi (CPTPP). Pasirašyta 2018 metų kovą, ji jau galioja septyniose iš vienuolikos pasirašiusiųjų šalių. Jos nusprendė visomis išgalėmis tęsti sutartį po to, kai D. Trumpas, vos tik pradėjęs eiti prezidento pareigas, 2017 metais pasirašė vykdomąjį įsaką dėl JAV pasitraukimo iš sutarties, pareikšdamas, jog jis sieks sąžiningesnių susitarimų.

6.Kokios perspektyvos sėkmingai užbaigti derybas dėl RCEP?

Daugiau nei dešimtis derybų raundų buvo surengta nuo 2012 metų. Penkiolika likusių šalių dabar planuoja pasirašyti susitarimą 2020 metais.

7.Kokios šalys kokią pusę palaiko?

Septynios valstybės - Australija, Brunėjus, Japonija, Malaizija, Naujoji Zelandija, Singapūras ir Vietnamas – dalyvavo derybose dėl abiejų susitarimų. Jungtinės Valstijos, Kanada, Čilė, Meksika ir Peru dalyvavo tik derybose dėl TPP sutarties, tuo tarpu tik dėl RCEP, be Kinijos, derasi tokios šalys kaip Kambodža, Indija, Indonezija, Laosas, Mianmaras, Filipinai, Pietų Korėja ir Tailandas. Jungtinės Valstijos sąmoningai nesišalino RCEP sutarties. Tam, kad prie jos prisijungtų, ji pirmiausia turėtų pasiekti laisvosios prekybos susitarimą su ASEAN, tada pateikti prašymą dėl prisijungimo.