ES atstovė sakė, kad darosi „vis sunkiau“ gelbėti susitarimą, iš kurio pernai gegužę pasitraukė JAV ir kurį Iranas pakirto virtine pastarojo meto veiksmų savo branduolinei veiklai intensyvinti.
Pasitraukęs iš susitarimo Vašingtonas sugrąžino skaudžias sankcijas Iranui, paskatindamas Teheraną stabdyti savo paties įsipareigojimus.
Iraniečių prezidentas Hassanas Rouhani anksčiau antradienį sakė, kad jo šalis atnaujins urano sodrinimą piečiau Teherano esančiame Fordo komplekse.
„Mes esame susirūpinę dėl prezidento Rouhani šiandien padaryto pareiškimo, kad Iranas atsisako dar vienos dalies įsipareigojimų, prisiimtų pagal JCPOA (Bendrąjį išsamių veiksmų planą)“, – žurnalistams pareiškė ES atstovė Maja Kocijančič.
„Raginame Iraną atšaukti visą veiklą, kuri neatitinka jo įsipareigojimų pagal JCPOA, ir susilaikyti nuo bet kokių tolesnių priemonių, kurios kenktų susitarimo išsaugojimui ir visiškam įgyvendinimui“, – pridūrė ji.
Trys susitarimą pasirašiusios Europos valstybės – Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija – drauge su ES diplomatine tarnyba stengėsi, kad Iranas liktų susitarime nepaisydamas JAV sankcijų.
Tačiau – vis didesniam Teherano nusivylimui – europiečių pastangos surasti būdą užsienio kompanijoms tęsti prekybą su Iranu kol kas nedavė jokių reikšmingų vaisių.
M. Kocijančič sakė, kad ES lieka įsipareigojusi susitarimui, bet perspėjo, kad tai priklauso nuo Irano „visiško laikymosi“.
„Vyriausioji įgaliotinė [užsienio reikalams ir saugumo politikai] Federica Mogherini pati neseniai sakė, kad darosi vis sunkiau išsaugoti JCPOA“, – perspėjo M. Kocijančič.
Irano spaudimas
ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį per eilinį susitikimą Briuselyje aptars krizę dėl Irano branduolinės programos ir bendrą įtampą Persijos įlankos regione, tačiau jokio sprendimo ar oficialaus pareiškimo šiuo klausimu nesitikima.
Svarbus veiksnys ES šalims yra Teherano branduolinę veiklą prižiūrinčios Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vertinimas dėl naujausių Irano veiksmų.
H. Rouhani pareiškime aiškiai nesakoma, koks procesas trečiadienį bus atnaujintas Fordo gamykloje, todėl blokas norės TATENA paaiškinimo.
Iranas siekė didinti spaudimą susitarimo dalyvėms Europoje, kad jos labiau stengtųsi padėti nuo JAV sankcijų kenčiančiai jo ekonomikai, ir pareigūnai Briuselyje šios savaitės pranešimus laiko šio plano dalimi.
„Jie savo požiūrio iš tikrųjų nepakeitė. Jie provokuoja, bet priemonės, kurių jie ėmėsi iki šiol, yra grįžtamosios“, – sakė vienas ES pareigūnas, tačiau perspėjo, kad su laiku šis grįžtamumas gali išnykti.
JCPOA, kurį 2015 metais sudarė Iranas, minėtos trys Europos galios, Rusija, Kinija ir JAV, apima reagavimo į pažeidimus mechanizmą, bet kol kas jis nebuvo panaudotas.
Rusija antradienį taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Irano sprendimo atnaujinti urano sodrinimą piečiau Teherano esančioje požeminėje įmonėje.
Šiuo žingsniu šiitiška respublika dar labiau tolsta nuo vadinamojo Bendrojo išsamių veiksmų plano (JCPOA) – branduolinio susitarimo su galingosiomis šalimis.
„Su nerimu stebime, kaip klostosi padėtis“, – žurnalistams sakė rusų prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Pasisakome už šio susitarimo išsaugojimą“, – pridūrė jis.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad Maskva ir Teheranas ir toliau vykdys bendrus darbus branduoliniame objekte Fordo komplekse.
„Rusijai ne ką mažiau svarbu, kad būtų ir toliau vykdomas mūsų ir iraniečių projektas dėl sodrinimo objekto Fordo pertvarkymo siekiant gaminti stabilius izotopus“, – pareiškė S. Riabkovas. Jis pridūrė, kad ši iniciatyva „jokiu būdu nebus persvarstyta“.
„Esame pasiruošę, kaip ir anksčiau, griežtai vykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal JCPOA, taip pat siekti jo visiško, veiksmingo ir sėkmingo įgyvendinimo“, – nurodė rusų diplomatas.