Valdovų rūmų muziejuje – ne tik eksponatai, bet ir archeologiniai tyrimai

Jau visą mėnesį Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų lankytojai skuba ne tik apžiūrėti atnaujintų ekspozicijų bei net keturių įstabių parodų, bet ir gyvai pamatyti, kaip vyksta archeologiniai tyrimai. Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos grupės vadovo dr. Povilo Blaževičiaus vadovaujama archeologų grupė istoriją, archeologiją ir architektūrą pristatančiame pirmajame ekspozicijos maršrute vykdo archeologinius tyrinėjimus, kurie jau dabar pateikė naujos ir įdomios medžiagos bei staigmenų.

„Ši ekspozicijos dalis – tai vėlyvosios gotikos rūmų, išsiskyrusių ir ryškiais renesansiniais elementais, pietinio korpuso vakarinis rūsys. Jis turėjo cilindrinį skliautą ir lauko akmenimis grįstą grindinį. Greta sienoje išlikę paslaptingų sraigtinių laiptų fragmentai, pietų pusėje buvo pristatyta latrina. Šioje rūmų zonoje XVI a. turėjo būti ypatinga rezidencijos vieta – privatūs valdovo apartamentai. Įrengiant Valdovų rūmų muziejaus ekspoziciją, buvo numatyta, kad rūsyje esantis autentiško skliauto fragmentas ir grindinio liekanos bus šios erdvės ekspozicijos centras.

Todėl atidengtas autentiškas grindinys buvo užkonservuotas ir paliktas toks, koks rastas, po juo giliau nebevykdyti tyrimai, tad jis nebuvo izoliuotas nuo gruntinio vandens. Tačiau po keleto muziejaus veiklos metų restauratoriai pastebėjo, kad šio grindinio akmenys drėksta, ant jų kaupiasi druskingos apnašos. Ekspozicijose privalome užtikrinti stabilų mikroklimatą, todėl dėl aukšto gruntinio vandens lygio ant grindinio akmenų pasirodžiusi drėgmė paskatino suplanuoti archeologinius tyrimus, taip pat numatyta įrengti papildomą hidroizoliacinį sluoksnį“, – pranešime žiniasklaidai sako Mokslinių tyrimų centro vedėjas Gintautas Striška.

Šiuo metu archeologų komanda tyrinėja maždaug 20 kv. m plotą, kuriame iki šiol buvo atkasti tik XVI a. siekiantys kultūriniai sluoksniai. Buvo žinoma, kad šioje vietoje esančio rūsio sienos remiasi į Ankstyvosios mūrinės pilies XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje trijų statybos etapų metu sumūrytų gynybinių sienų arba pastato pamatus. Per mėnesį trukusius tyrinėjimus archeologai pasiekė šį ankstyvąjį kultūrinį sluoksnį ir itin nustebo aptikę daugybę vertingų radinių: arabiško stiklo auksuotų ir indų su tapytais kraštais fragmentų, juvelyrikos dirbinių, tarp kurių – auksuotas žvangutis, keturlapio dobilo formos kaulinis apkalas ir kt., gausybė maisto liekanų, tokių kaip žuvų žvynai, paukščių, naminių ir laukinių gyvūnų kaulai ir t. t.

„Šie archeologiniai tyrinėjimai pateikė nemažai naujos ir įdomios medžiagos, kuri, beje, nustebino bei sužavėjo ir pačius archeologus. Žinoma, dar anksti detaliau vertinti radinius, tačiau jau dabar matyti, kad dauguma jų – labai unikalūs ir iškalbingi, puikiai papildysiantys Valdovų rūmų muziejaus nuolatines ekspozicijas bei rinkinius. Kol kas kviečiame visus naudotis išskirtine proga ir atvykti į Valdovų rūmus pažiūrėti, kaip vyksta archeologiniai tyrimai, o artimiausiu metu, apibendrinę turimą informaciją, visą naujausių radinių rinkinį išsamiai pristatysime ir visuomenei“, – sako archeologas dr. P. Blaževičius.

Siekiant atskleisti platesnį radinių kontekstą, archeologinių tyrimų vietoje imami įvairūs grunto mėginiai paleobotaniniams, parazitologiniams, zooarcheologiniams ir kitokiems tyrimams atlikti, rengiami detalūs rastų statybinių struktūrų ir kultūrinių sluoksnių brėžiniai ir fotografijos, filmuota medžiaga.

Jeigu viskas vyks sklandžiai, manoma, kad archeologiniai tyrimai truks iki lapkričio pabaigos – tuo metu planuojama visus radinius išsamiai pristatyti visuomenei. Vėliau jie kartu su laboratorijose atliktų tyrimų rezultatais iškeliaus į Mokslinių tyrimų centrą, kur bus toliau atidžiai tyrinėjami ir analizuojami moksliniuose darbuose.