„Matome, kad, pagal santykinį skurdą ir socialinę atskirtį, mes lenkiame vos kelias valstybes, ir tarp senyvo amžiaus žmonių daugiau nei 40 proc. susiduria su didele skurdo rizika“, – komiteto posėdyje sakė S. Krėpšta.

Pasak jo, dėl to siūloma didinti bazinę pensiją, tačiau ateityje galvoti ir apie tai, kaip didinti individualią pensiją.

Tuo metu komiteto narė „valstietė“ Rima Baškienė sakė, kad prezidento siūlymai pensijų žymiai nedidintų.

„Matome, kad pensijų augimas yra spartesnis nei darbo užmokestis. Tačiau jūs siūlote 1,83 proc. (punkto. – ELTA) didinti bazinę pensiją. (...) Žmogui tai bus apie 3 eurus. Mes džiaugiamės, kad iš esmės pakeisime situaciją. Aišku, gerai ir tiek, bet norėtųsi ženkliau“, – sakė R. Baškienė.

S. Krėpšta žurnalistams sakė, kad pasiūlymų esmė yra koncentruotis į bendrą principą – kad santykis tarp vidutinės pensijos ir atlyginimo augtų.

„Esmė yra nesikoncentruoti į eurus, bet į bendrą principą, kad pakeitimo norma – santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo – turėtų augti. Šiuo metu jis yra 40 proc., pastaruosius kelis metus mažėjo. Mes turime siekti, kad jis augtų 50 proc. ar dar aukštesnių skaičių link“, – žurnalistams sakė S. Krėpšta.

Šiam tikslui pasiekti, jo teigimu, siūlomi ir pensijų didinimo finansavimo šaltiniai.

„Pasiūlymas pilnai subalansuotas. Siūlome sparčiau didinti bazinę pensijos dalį ir kartu siūloma mokestinius pakeitimus, dyzelino lengvatos mažinimą, pilnai užtikrinant spartesnio finansavimo subalansavimą“, – sakė S. Krėpšta.

Tuo metu R. Baškienė teigė, kad siūlant finansavimo šaltinius reikia labiau galvoti apie „šešėlio“ mažinimą.

„Ieškant šaltinių – ar visi šaltiniai surasti tokie, kokius siūlo prezidentas? Mano kolegos ir aš turime omeny šešėlio mažinimą, galimybę iš ten daugiau išieškoti, o ne papildomai galvoti apie naujus mokesčius“, – sakė R. Baškienė.

Šalaševičiūtė: jei bus iš ko didinti, mes tikrai pritarsime

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad „socialdarbiečių“ frakcija pritars prezidento Gitano Nausėdos siūlymams didinti pensijas, jei Vyriausybės išvada parodys, kad tam padaryti bus surasta lėšų. Tuo metu „valstietė“ Rima Baškienė sako dar negalinti atsakyti, kaip elgsis frakcija.

„Yra pozicija, kad turime kompleksą pasižiūrėti, ką gali Vyriausybė, kaip Vyriausybės mato ne tik dėl bazinės pensijos indeksavimo, (...) bet dėl to, iš ko bus galima mokėti. Tie pinigai į biudžetą neateis 2020 metais, jie ateis tik 2021 metais, ir 31 mln. eurų nėra taip mažai, įvertinant tai, kad pensijų indeksavimui yra virš 200 mln. numatyta – iki 8 proc. didinti visas pensijas – ne tik bazinę, bet ir priklausomai nuo stažo“, – antradienį žurnalistams sakė R. Šalaševičiūtė.

Rimantė Šalaševičiūtė

„Gavus Vyriausybės išvadą, ne tik aš, bet ir frakcija, jei bus realios galimybės surinkti lėšas ir bus iš ko didinti, mes tikrai tam pritarsime“, – pridūrė komiteto pirmininkė.

Tuo metu R. Baškienė sakė, kad „valstiečiai“ dar diskutuos dėl šių pasiūlymų.

„Frakcijoje dar bus diskutuojama, nes kalbama apie akcizo pakėlimus. Reikia įvertinti, kaip palies kitas šakas, kad vienus matydami nenuskriaustume kitų“, – sakė R. Baškienė.

Pasak jos, šiuo metu yra laukiama Seimo Kaimo reikalų komiteto apskaičiavimų, kiek brangs dyzelinas pritarus prezidento siūlymams.

Kitą savaitę Vyriausybė turėtų nuspręsti, ar pritarti G. Nausėdos siūlymams.

Prezidentūra siūlo nustatyti, kad nuo kitų metų indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas būtų didinamas 1,83 procentinio punkto. Nuo 2021 metų sausio 1 dienos indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas 1,91 procentinio punkto.

Kol kas 2020 metais numatoma indeksuoti pensijas 1,081 indeksavimo koeficientu.

Norima apmokestinamosioms pajamoms (pelnui) iš individualios veiklos, kurios viršija 35 tūkst. eurų per metus, nustatyti efektyvųjį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą 15-20 proc., numatant, kad 20 proc. efektyvusis GPM tarifas būtų taikomas metinėms apmokestinamosioms pajamoms nuo 45 tūkst. eurų per metus, tuo metu apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos, siekiančios iki 35 tūkst. eurų per metus, nebūtų apmokestinamos didesniu efektyviuoju tarifu, nei yra šiuo metu, o atskiriems pajamų rėžiams efektyvusis tarifas netgi šiek tiek sumažėtų.