„Būtų tikrai labai juokinga, jei nebūtų graudu. 10 dienų degėm. 10 dienų jau nedegam. Iš viso turim 20. Ir šiandien į tą garsiąją velnio skylę atvažiavo Aplinkos apsaugos agentūros specialistai. Sakau, vyrai, reikia tvarkyti greičiau, šitiek laiko praėjo, padangų smarvė olialia, nieks nevyksta, nors viršūnėlės mums į akis žiūrėjo ir nemirksėjo – padėsim, sutvarkysim“, – pažadus prisiminė miesto meras.
Jo teigimu, jei visos atliekos, likusias po gaisro, bus pradėtos išvežti po trijų mėnesių, tai bus „geriau nei gerai“.
„Aplinkosaugininkai žiūri į mane. „Jei žadėjo, dar nereiškia, kad taip ir bus“, – šypsosi. Pirmiausia reikia parengti planus ir suteikti šansą susitvarkyti savininkui. Tada duoti jam laiko pamąstyti, gali jis kažką sutvarkyti, ar ne. Jeigu taip – vienas kelias, jeigu ne – kitas kelias. Ir vėl procedūros. Kitaip tariant, jeigu tą brudą pradės kažkas vežti po trijų mėnesių – bus geriau nei gerai. Važiuojam toliau“, – rašė N. Cesiulis.
Jo teigimu, gaisravietę aplankė „ko gero, visos institucijos, kokios tik veikia Lietuvoj“.
„Visos kažką tyrinėjo, matavo, skaičiavo. Ir nė viena turimais duomenim nesidalija. Trumpai tariant – kairė nežino, ką daro dešinė. O dar tiksliau – kiekviena gyvena savo atskirą gyvenimą. Taigi atvažiuoja specialistai be jokios faktinės informacijos. Ir vėl negali eilinių žmonių kaltinti – nes čia jau apačia nežino, ką veikia viršus.
Ir praktiškai čia taip pat visi gyvena atskirus gyvenimus. Ir tuos pačius darbus dirba kelis kartus. Juk kažkas davė leidimus, kažkas suskaičiavo ir pasakė, kad yra N tūkst. padangų. Paskui pasakė, kad skaičiai kur kas didesni, atsirado penkiaženklės sumos. Ar jos atsirado... iš akies?“ – klausimą feisbuke kėlė meras.
Jis pasidalino ir puikiai visą situacijos absurdiškumą iliustruojančia istorija.
„Nežinomybė, aišku, slegia. Bet kai žinai tiesą – jausmas irgi ne ką geresnis. Pavyzdžiui, reikėjo specialių svarstyklių ir technikos, kad galėtų tiksliai apskaičiuoti, apie kokį atliekų dydį eina kalba. Suradom, užsakėm, pristatėm į vietą. Atvažiuoja aplinkosaugininkų žmonės ir tada mes juos įkalbinėjam, kad vyrai – padarykite tai ŠIANDIEN, rytoj vėl reikės iš naujo prašyti svarstyklių ir technikos. Sutinka. Paskui persigalvoja – juk nedegantis reikalas. Galiausiai sutinka.
O finalas toks – paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos agentūra pati turi sutartis, gali paprastuoju būdu gauti tas svarstykles, bet nenori rizikuoti. Nes o jei niekas nesumokės? Tai lai savivaldybė tvarkosi“, – apgailestauja jis.
„Bet padangos su visomis savo grožybėmis niekur nedings. Rūsiuose – dešimtys tūkstančių kubų juodo drumzlino vandens. Ir pamažu jis kažkur dingsta. Ar į mūsų Gulbynę, ar į Nemuną, ar dar velniai žino kur. Tie patys atvažiavę aplinkosaugininkai man aiškino, kad šioj žemėj didesnio š... yra, nėra čia ko bijoti. Bet aš nenoriu rizikuoti.
Sukviečiau komandą specialistų, dabar daromi vandens tyrimai, strateguojama, kaip tą vandenį išsiurbti. Rytoj per pietus turiu gauti veiksmų planą ir atsakymus. Mano reikalavimas trumpas ir aiškus – tas vanduo turi būti išvalytas ir tik tada paleistas. Juk sakiau – būtų tikrai juokinga, jei nebūtų graudu“, – rašė Alytaus miesto meras N. Cesiulis.
DELFI primena, kad gaisras įmonės „Ekologistika“ 2 hektarų metrų ploto naudotų padangų sandėliuose kilo spalio 16 dieną. Ugnis užgesinta per kelias dienas, bet gaisravietėje ugniagesiai dirbo iki praėjusio penktadienio, nes sudegusios padangos dar smilko ir teršė aplinką.
Kelias dienas po gaisro apylinkėse fiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis.
