Šis laivas yra šalanda – didelė nesavaeigė barža.
Anksčiau šalandomis dažnai plaukiodavo negiliuose vandenyse. 1918 m. šia barža gilino smėliu užneštą dugną Niagaros upėje, kai trūko virvė, kuria šalanda buvo pririšta prie ją tempusio vilkiko.
Barža kartu su dviem joje buvusiais darbininkais nuplaukė pasroviui Pasagos krioklio, aukščiausio Niagaros krioklio, link. Iki krioklio likus vos 766 metrams, laivas įstrigo ant akmenų, ir buvo pradėta 17 val. trukmės gelbėjimo operacija.
Šalanda iki šiol trūnijo toje pačioje vietoje. Ją taip ir vadina – Niagaros šalanda. Tačiau spalio 31 d. praūžusi audra nustūmė baržą nuo akmenų, ant kurių ji praleido ilgiau nei amžių. Laivas prie krioklio priartėjo 137 metrus.
Pasagos krioklio aukštis siekia 51 metrą, jis sudaro dalį sienos tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados.
Niagaros parkų komisijos paveldo prižiūrėtojas Jimas Hillas „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše sakė: „Daugelį metų smarkiai surūdijusios šalandos likučiai buvo puikiai matomi Kanados gyventojams. Praėjusiais metais net padarėme aeronuotraukų, norėdami pažymėti 1918 m. rugpjūčio 7 d. surengtos gelbėjimo operacijos šimtmetį. Regis, barža apvirto ant šono ir apsisuko. Manome, kad ji atsidūrė maždaug už 50 metrų pasroviui nuo pradinės vietos. Dėl didžiulės srovės barža perlinko, tačiau visgi įstrigo upės dugne.“
„Galbūt po kelių dienų srovė ją nuneš žemyn, o gal laivas taip ir liks įstrigęs, kol visiškai surūdys. Belieka tik spėlioti“, – pridūrė jis.
Valdžios institucijos siekia tiksliai išsiaiškinti, kiek metrų barža nukeliavo upe žemyn, ir planuoja atidžiai stebėti, ar ji vėl nepajudės.