„Užkrėstoje zonoje, kurioje yra 25 kaimai, visos bandos „užrakintos“. Be mūsų leidimo jų parduoti ar skersti negalima. Mes sutarėme su skerdykla, kuri aptarnaus šį regioną. Žmonės, norintys parduoti gyvulius, susisiekia su šia skerdykla ir kai surenkama bent 10 raguočių, galvijai išvežami“, – kaip ūkininkams gyventi šiame regione aiškina Romas Černius, Alytaus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas.
Taip jau yra realiai parduotų ir paskerstų raguočių. Tačiau dioksino tyrimai užtrunka dešimt dienų. Paskerdus gyvulius, jų skerdenos patalpinamos į šaldytuvą, o kepenys išvežamos tyrimams. Vartoti ar perdirbti mėsą bus galima tik tada, jei laboratorija patvirtins, kad pavojaus nėra. Jei bus rasta teršalų, ją teks utilizuoti.
Šiuo metu užterštoje teritorijoje 1198 galvijai, kurie priklauso 119 laikytojų. 19 žmonių turi 37 arklius, 574 avis. Norint jas parduoti taip pat galios ta pati procedūra, kaip ir su karvėmis ar jaučiais.
Tikimasi, kad greitai bus normalūs ir pieno tyrimai, nes gyvuliai bus šeriami vasarą pagamintais pašarais. Kol kas geri ir geriamojo vandens tyrimai.
Jei paaiškės, kad gyvuliai užkrėsti, galbūt juos teks utilizuoti.
Kiek kitokioje situacijoje bitininkai. 43 laikytojai turi 524 šeimas. Šioje srityje kiek sudėtingiau, nors sunkieji metalai augalų stiebuose neviršija leistinų normų.
„Mokslininkai turi duoti atsakymą, ar dioksinai ir sunkieji metalai gali patekti į medų per žiedus ir žiedadulkes. Didžiausias pavojus dėl rapsų, nes jie turi gana daug riebalų, kuriuose tirpsta teršalai. Ar šie augalai nepavojingi bus aišku pavasarį. Kalbant apie pačias bites, dūmai joms nepakenkė, nes šeimos jau seniai aviliuose ir medunešio nebuvo“, – niuansus aiškina Romas Černius.
