Prie buvusios JAV ambasados Teherano centre susirinko demonstrantai, o valstybinė televizija parodė reportažų iš mitingų kituose šalies dalyse.
Šiemet mitingai vyko Irano regioniniams sąjungininkams Irake ir Libane susidūrus su masiniais protestais.
Irano konsulatą Irako Karbaloje, šiitų šventajame mieste, naktį užpuolė įtūžusi minia. Naujienų agentūros AP nufilmuotame vaizdo įraše matyti, kaip prie atstovybės vartų įsiplieskė gaisras, demonstrantams svaidant Molotovo kokteilius ir lipant ant sienų. Dalis jų mojavo Irako vėliavomis. Pasak pareigūnų, saugumo jėgoms vaikant protestuotojus buvo nušauti trys žmonės.
Tuo metu iraniečių žiniasklaida pranešė tik apie „protestą už [konsulato] ribų“, pabrėždama, kad padėtis jau sugrįžo į įprastas vėžes.
Pirmadienį Teherane pagrindiniu renginiu tapo griežtosios linijos šalininkų mitingas buvusioje ambasadoje ir Irano kariuomenės vado generolo Abdolrahimo Mousavi kalba. Kitų pirmadienį surengtų demonstracijų dalyviai skandavo „Mirtis Amerikai!“ ir „Mirtis Izraeliui!“
Teherano Vali Asro aikštėje įrengtoje informacinėje lentoje, per kurią griežtosios linijos šalininkai dažnai skleidžia savo politines pažiūras, buvo rodomi įvairių šalių vėliavomis mojuojantys žmones, džiūgavę, kai buvo deginama JAV vėliava. Ant ekrano taip pat buvo rodoma antraštė „Esame supervalstybė.“
Iš pradžių daugeliui amerikiečių buvo neaišku, kodėl 1979 metais buvo užimta JAV ambasada ir prasidėjo daug mėnesių užsitęsusi apsiaustis. Vėliau paaiškėjo, kad iraniečių pyktį dėl JAV politikos sukėlė 1953 metais JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) sumanytas perversmas, kai buvo nuverstas išrinktas Irano ministrą pirmininkas ir įtvirtintas šacho Mohammado Rezos Pahlavi valdymas.
Vėžiu sunkiai susirgęs šachas pabėgo iš Irano 1979 metų sausį, sudarydamas sąlygas surengti šalyje Islamo revoliuciją. Po šių įvykių Iraną ne vieną mėnesį krėtė neramumai: nuo separatistų išpuolių iki darbininkų streikų ir vidaus kovų dėl valdžios. Policija nevykdė savo pareigų, todėl kilo chaosas, per kurį studentai marksistai buvo trumpam užėmę JAV ambasadą.
Irane susidarius valdžios vakuumui, tuometis JAV prezidentas Jimmy Carteris leido šachui gydytis Niujorke. Po tokio žingsnio studentai islamistai 1979 metų lapkričio 4 dieną galutinai užėmė ambasadą. Jie iš pradžių teplanavo surengti sėdimąjį streiką, bet padėtis greitai tapo nevaldoma.
Ilgam laikui ištremtas Ajatola Ruhollah Khomeini, kurio sugrįžimas į šalį inicijavo Islamo revoliuciją, išreiškė palaikymą ambasados užėmimui. Šis populiarus sprendimas leido jam reikšmingai padidinti islamistų įtaką.
Gilėjant krizei dalis įkaitų buvo paleisti, o dar keli, pabėgę iš atstovybės ir prisiglaudę Kanados ambasadoje, padedami CŽV paliko Iraną. Apie šiuos dramatiškus įvykius pasakojama 2012 metų filme „Operacija „Argo“ (Argo).
J. Carterio administracija 1980 metų balandį organizavo specialiųjų pajėgų operaciją amerikiečiams įkaitams išvaduoti, tačiau šis planas žlugo, o Vašingtono reputacija patyrė skaudų smūgį.
Likę 52 įkaitai amerikiečiai buvo laikomi nelaisvėje 444 dienas – iki prezidento Ronaldo Reagano inauguracijos. Iš karto po jos įkaitai buvo paleisti.