„Kai šypsaisi, turi daugiau šansų laimėti. Nesuprantu čekų kalbos, bet žinau, kad čia parašyta būtent taip“, – sako M. Gherardini rodydamas savo paties citatą ir nuotrauką ant čekiško krepšiniui skirto žurnalo viršelio. Vienas geriausių visų laikų Europos krepšinio vadovų vasarą Prahoje pasakojo apie savo sėkmės receptą bei tikino, jog svarbiausia yra neprarasti pozityvumo. Akivaizdu, jog šios filosofijos italas laikosi – nei dėl sveikatos problemų, nei dėl „Fenerbahče“ nesėkmių, šypsena iš jo veido nedingsta.
„Taip ir turėjo būti“, – paklaustas apie Stambulo klubo startą Eurolygoje tikina M. Gherardini. Penkis kartus iš eilės į finalo ketvertą patekę „Fenerbahče“ šį sezoną pradėjo iškovodami vos vieną pergalę per penkis susitikimus. Nugalėję Vitorijos „Baskonia“, turkai klupo prieš Madrido „Real“, Belgrado „Crvena Zvezda“, Milano „Armani“ ir Tel Avivo „Maccabi“. Visą tvarkaraštį ant plačios biuro sienos nusibraižiusio M. Gherardini nesėkmės nenustebino – apie jas signalizavo dar prieš sezono pradžią atlikta analizė.
„Mes tikėjomės sunkaus sezono starto. Žinoma, vylėmės, jog išvengsime tokio pralaimėjimų liūno, bet prasidedant sezonui supratome, jog viską išanalizavome teisingai. Pirmiausia, nesame pasiruošę fiziškai, ypač priekinėje linijoje: Joffrey Lauvergne'as grįžo į rikiuotę po pusės metų pertraukos, panašiai yra ir su Janu Vesely. Lugi Datome po praėjusio sezono gulėsi ant operacinės stalo ir pasveikęs išvyko į pasaulio čempionatą, vasarą traumą gydėsi bei pasveikęs iškart čempionate žaisti pradėjo ir Kostas Sloukas. Fizinis pasiruošimas lemia tiek komandos žaidimą puolime, tiek gynyboje.
Kitas dalykas, po pasaulio čempionato visi mūsų žaidėjai turi iš naujo tapti vieninga grupe. Nė vienas kitas klubas Kinijoje neturėjo tiek savo atstovų, kiek „Fenerbahče“. Be to, turime ir nemažai naujokų, kuriems įsilieti yra dar sunkiau. Žinoma, prie sunkumų prisideda ir tvarkaraštis: per pirmuosius 10 Eurolygos turų, 7 ar 8 kartus žaidžiame išvykose. Visi šie faktoriai leido iškart suprasti, kad pradžia bus sunki. Dabar mes nežaidžiame savo krepšinio. Krepšinis yra gražus žaidimas, bet jis yra gana paprastas, į viską turime žiūrėti realistiškai.
Mes turime daugybę talento ir potencialo. Galų gale, mes turime Željko Obradovičių. Mes tikrai būsime kitokia komanda, tačiau reikia padaryti daug darbo. Reikia išlikti kantriems, nes panika niekam nepadės. Tiesa, negalime ir guostis tuo, jog dar liko 29 turai. Eurolyga yra labai sustiprėjusi, nuspėti kažką yra sudėtinga. „Real“ gali pralaimėti tris mačus paeiliui, buksuojantys „Olympiakos“ gali netikėtai laimėti Maskvoje. Tik spėk nusisukti ir visi jau bus nuo tavęs pabėgę, todėl turime grįžti į vėžes kaip įmanoma greičiau“, – kalbėjo M. Gherardini.
Praėjusiame Eurolygos reguliariajame sezone „Fenerbahče“ iškovojo net 25 pergales per 30 rungtynių ir taip užfiksavo visų laikų rekordą. Stambulo ekipa žaidė taip gerai, jog nesijautė net ir J. Vesely bei J. Lauvergne'o netekčių. Anot M. Gherardini, prie pergalių pripratusius sportininkus šiandieniniai pralaimėjimai paveikia ir psichologiškai, tačiau jie, kaip ir klubo vadovas, supranta nesėkmių priežastis bei išlieka kantrūs. Kiek kitaip į situaciją žvelgia reiklusis ekipos vyriausiasis treneris Ž. Obradovičius.
M. Gherardini savo biure su Krepšinis.lt žurnalistu susitiko kiek vėliau nei planuota, nes prieš šį interviu specialistas arenoje kelias valandas su Ž. Obradovičiumi stebėjo trečiadienio rungtynių su „Maccabi“ vaizdo įrašą. Vyrai iš pradžių kartu rungtynes peržiūrėjo oro uoste Tel Avive, namuose klaidas išanalizavo dar įdėmiau, o po kelių pasitarimų, treneris atšaukė suplanuotą vakarinę komandos treniruotę bei vietoje to surengė dar vieną, neeilinę dviejų valandų trukmės vaizdo peržiūrą.
„Treneris yra šiek tiek mažiau kantrus, – šypsosi M. Gherardini, – Jo charakteris yra kitoks, jis visada reikalauja daug, pirmiausia – iš savęs paties. Jis griežtas ne tik kitiems, bet ir sau. Jis tikrai mažiau kantrus už mane, tačiau kažkas turi būti kantrus, nes vadovautis vien emocijomis ne visada yra išmintinga. Aš esu tas kantrusis vyrukas. Kažkas turi tokiu būti.“
Tarpsezonio metu „Fenerbahče“ sudrebino rinką prisiviliodami vieną geriausių Europos krepšininkų Nando De Colo. Prancūzas greitai tapo komandos lyderiu – Eurolygoje jis per rungtynes vidutiniškai renka po 21 tašką, 4,2 atkovoto kamuolio bei 2,4 rezultatyvaus perdavimo. Vis dėlto tokia lyderystė Turkijos vicečempionams pergalių negarantuoja. Ne tik tarptautinėje arenoje, bet ir vietiniame fronte, kur savaitgalį gynėjas pelnė 16 taškų, tačiau Stambulo derbyje patyrė sutriuškinimą 63:84 prieš „Galatasaray“.
Po šio susitikimo „Galatasaray“ kapitonas Gokseninas Koksalas netgi pareiškė, jog N. De Colo nėra ypatingas krepšininkas. Anot 28-erių turko, prancūzas yra neblogas, tačiau per savo karjerą jis yra žaidęs prieš gerokai pajėgesnius varžovus. M. Gherardini supranta, kodėl G. Koksalas galėjo susidaryti tokią nuomonę, tačiau neabejoja – N. De Colo reikia laiko. Nors su „Fenerbahče“ apranga jis jau spėjo sužaisti karjeros mačą Eurolygoje surinkdamas 39 taškus ir 44 naudingumo balus, jam dar reikia perprasti Ž. Obradovičiaus sistemą.
„Prisiviliodami Nando pasinaudojome neeiline rinkos galimybe. Treneris visada nori turėti taškus rinkti galinčius žaidėjus, o Nando yra vienas geriausių Europoje. Jis vis dar mokosi žaisti su mumis, o mes mokomės žaisti su juo. Kartais jis sumeta 39 taškus, o kartais lieka nepastebimu. Prireiks laiko, tiek jis, tiek kitas naujokas Derrickas Williamsas yra esminės mūsų dėlionės dalys. Visi kiti turi išmokti, ką jie daro geriausiai ir ką jie daro ne taip gerai. Tik tuomet šis laikrodis pradės tiksėti taip, kaip priklauso.
Reikia išmokti žaisti kartu, o tai padaryti kol kas buvo sunku, nes pirmą kartą visi kartu treniravomės tik prieš išvyką į Tel Avivą. Neieškome pasiteisinimų, nes kiekviena komanda turi savų problemų. Tai tiesiog yra racionalus sunkumų paaiškinimas. Kai penkis kartus iš eilės patenki į finalo ketvertą, žmonės galvoja, jog tai vyksta automatiškai, bet kiekvienais metais yra sunkiau ir sunkiau. Tokią svajonę turi vis daugiau ekipų, daug kas keičiasi, todėl mums reikia ir šiek tiek sėkmės“, – dėstė nuo 2014 metų Stambule dirbantis italas.
Kalbėdamas apie esmines komandos dėlionės dalis, M. Gherardini sudvejojo, ar verta paminėti iš Kauno „Žalgirio“ vasarą įsigyto Leo Westermanno pavardę. Po pirmojo sezono Kaune į Maskvos CSKA, o po antrojo į Stambulą išvykęs prancūzas Turkijoje kol kas neblizga ir per Eurolygos rungtynes vidutiniškai žaidžia po 8 minutes, pelno po 1 tašką bei atkovoja po 1,5 kamuolio. „Fenerbahče“ galva paaiškino, kodėl toks žaidėjas klubui buvo reikalingas.
„Leo turi ūgį ir įgūdžius. Jis gali žaisti net trijose pozicijose. Norėjome turėti žmogų, kurį galime mesti į aikštę priklausomai nuo to, kas joje dedasi. Jis yra vaikinas, kuriuo išsprendžiame tam tikras kylančias problemas. Jam reikia laiko prisitaikyti prie naujos sistemos, komandos, trenerio, bet jis yra sunkiai dirbantis žmogus, norintis tobulėti.
Leo protingas ir turi daugybę gerų savybių. Kol kas Leo yra labai atsargus, nes viskas čia yra nauja, o viską apsunkina ir tie pralaimėjimai, tačiau tikiu, kad ateityje jis čia paliks ir ryškesnį pėdsaką. Esame laimingi turėdami jį čia, o jis atrodo laimingas būdamas su mumis“, – prancūzo ištartus žodžius apie adaptaciją Stambule patvirtino M. Gherardini.
Nesėkmių seriją išgyvenanti „Fenerbahče“ sieks sugrįžti į pergalių kelią penktadienio vakarą, kai 19.45 val. namuose prims šią savaitę Eurolygoje taip pat suklupusį „Žalgirį“. Kalbėdamas apie šio sezono Kauno ekipos sudėtį, 64-erių specialistas gyrė skautų darbą bei pabrėžė, jog pasirinkti naujokai turėtų tinkamai pakeisti išvykusius žaidėjus.
„Tai dar viena Šaro komanda. Kaip ir ankstesniais metais, jai reikės laiko įsivažiuoti, tačiau tai yra gera komanda. Stebėjau kauniečių rungtynes su Vitorijos „Baskonia“ ir Madrido „Real“. „Žalgiris“ žaidžia gerą krepšinį ir tęsia geras tradicijas: liko tas pats treneris, liko ta pati dvasia ir pergalių troškulys. Nors šiandien apie atkrintamąsias svajoja 18 ekipų, manau, jog „Žalgiris“ vėl ten pateks, o blogiausiu atveju, liks per plauką nuo jų. Dabar neverta nerimauti dėl rezultatų, nes sunku yra visiems.
„Žalgiris“ visada turi tą pačią filosofiją, tuos pačius principus ir universalius krepšininkus. Mėgaujuosi matydamas tai, kaip dirba „Žalgirio“ vadovai ir skautai. Turėdami ribotą biudžetą, jie sprendimus priima su didele rizika. Didelė, bet protinga kauniečių rizika pastaraisiais metais nuolat pasiteisina bei leidžia pasiekti puikių rezultatų. „Žalgirio“ skautai pastebi tai, ko nespėja pastebėti kiti klubai, o komanda yra pakankamai kantri, kad sulauktų, kol žaidėjai persilauš ir žengs žingsnį į priekį.
Manau, kad Jockas Landale'as ir Zachas LeDay yra puikiai šiai ekipai tinkantys žaidėjai. Jų individualios stiprybės yra kitokios nei Brandono Davieso ar Aarono White'o, tačiau jie yra labai visapusiški. Alexas Perezas praėjusį sezoną skriaudė mus kiekviename Turkijos pirmenybių mače. Puikiai jį žinome, nes žaisdamas prieš mus jis buvo nuostabus. Ko gero žaisdamas prieš „Fenerbahče“ jis vėl pasijaus kaip namuose bei sužais geriausias karjeros „Žalgiryje“ rungtynes.
Dabar „Žalgiris“ mums nėra palankiausias varžovas, psichologinis kauniečių nusiteikimas turėtų būti geresnis už mūsų, tačiau pamatysime. Laukia įdomios rungtynės“, – teigė M. Gherardini, tinklalapiui Krepšinis.lt taip pat įvardinęs tris žalgiriečius, kurių žaidimą šiuo metu jis stebi labiausiai.
„Man visada patinka sunkiai dirbantys vaikinai, kurie aikštelėje atiduoda visas jėgas, negailėdami savęs kovoja dėl kiekvieno kamuolio bei yra agresyvūs tiek puolime, tiek gynyboje. Tai yra Edgaro Ulanovo tipo krepšininkai. Šį vaikiną stebiu jau ne vienerius metus. Šiemet smalsiai stebiu dar du „Žalgirio“ atstovus. Turiu du klaustukus ir labai tikiuosi, kad jie nebus atsakyti, kai prieš Kauno klubą žaisime mes.
Manau, kad Marius Grigonis yra žmogus, galintis žengti didelį žingsnį į priekį. Tai yra vienas geriausių metikų Europoje, tokių žaidėjų reikia visoms pajėgiausioms ekipoms. Kitas mano klaustukas yra Zachas Leday, kuris akivaizdžiai bręsta. Jau žaisdamas Pirėjo „Olympiakos“ klube jis savo darbus atliko neblogai, o šiemet jis atrodo dar solidžiau. „Žalgiryje“ jis turėtų tapti elitiniu aukštaūgiu“, – kalbėjo „Fenerbahče“ galva.
Daugybę titulų su „Fenerbahče“, o praeityje ir su Trevizo „Benetton“ ekipa susižėręs M. Gherardini beveik dešimtmetį darbavosi ir stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje. Puikiai NBA virtuvę išmanantis specialistas yra įsitikinęs, jog šioje lygoje ateitį turi ir Šarūnas Jasikevičius, kurio galimybes už Atlanto jau žino visi įtakingiausi funkcionieriai. Tiesa, rožėmis kloto kelio Amerikoje italas Šarui negarantuoja.
„Šaras, kaip treneris, atlieka neįtikėtiną darbą. Faktas, jog kiekvieną vasarą ant jo stalo išsirikiuoja įvairiausi pasiūlymai, rodo, kad jis yra ten, kur nori būti. Žinant jo aistrą, savigarbą ir jame degančią ugnį, galima suprasti, kad jis nori pasiekti patį aukščiausią įmanomą lygį – NBA lygą. Mano galvoje buvo tokios pačios idėjos, todėl jį suprantu. Šaro vardas yra NBA žemėlapyje, apie jo talentą žino visų klubų vadovai. Šaras už Atlanto išvyks tada, kai tam atsiras pati geriausia galimybė.
Eurolygos finalo ketvertas, atkrintamosios varžybos, žaidėjų tobulinimas... Dabar apie Šarą kalba visi, todėl manau, kad tą gerą galimybę NBA, galbūt net tapti ne asistentu, o vyriausiuoju treneriu, jis gali gauti jau greitai. Neturiu abejonių – jis tikrai išmėgins save NBA, tačiau dėl jo sėkmės ten nesu toks tikras. Ten jis neturės tokios galios ir įtakos, kokią jis turi Kaune. Manau jis pats puikiai tai supranta.
Dabar Šaras gyvena puikų gyvenimą namuose, dirba elitiniame klube, jame puoselėja puikius santykius su vadovybe. Jis žino, ką turi, ir to atsisakys tik tada, ateis progą žengti labai didelį žingsnį į priekį. Žinau, jog jis palaiko ryšius su NBA klubų vadovais, kiekvieną vasarą jis yra gundomas įvairiais pasiūlymais ir vieną dieną jis tikrai bus sugundytas. Šaras yra geriausias jaunasis treneris Europoje, todėl NBA ekipai ieškant stratego už JAV ribų, lietuvis bus pirmasis atsakymas“, – teigė M. Gherardini.
2006-2013 metais „Fenerbahče“ bosas ėjo viceprezidento ir generalinio direktoriaus asistento pareigas Toronto „Raptors“ komandoje, kuri šiemet pirmą kartą istorijoje tapo NBA čempione. Prieš savaitę į „Air Canada Centre“ arenos palubes pakilo čempionų titulą pažyminti vėliava, kuri atsidūrė greta vėliavos, pagerbusios 2007 metais pirmą kartą Atlanto diviziono čempione tapusią ekipą. Kanados klubas link viršūnės nuėjo ilgą kelią, o specialistas iš Italijos pelnytai jaučiasi proceso dalimi.
„Nors jau kurį laiką manęs ten nėra, vis tiek jaučiuosi prisidėjęs prie komandos sėkmės. Praėjusį sezoną „Raptors“ žaidė nuostabiai. Nuolat stebėjau rungtynes kaip sirgalius bei bendravau su savo bičiuliais Toronte ir pačiame klube. Buvau labai laimingas matydamas tai, kas vyksta. Tiesa, ekipoje liko nedaug žmonių, atvykusių ten mano darbo metu, ypač atlikus Jono Valančiūno mainus. Gerai bent tiek, kad ten vis dar žaidžia Kyle'as Lowry.
Nors dabar daug kas nurašo „Raptors“, manau, kad jų sezonas bus daug solidesnis nei yra tikimasi. Taip, Kawhi Leonardas ir Danny Greenas išvyko, tačiau komanda vis dar turi puikiai sutariantį žaidėjų kolektyvą. Žinau tai, nes iki šiol esu arti komandos, palaikau ryšį su savininkais, nuolat pasikalbu su savo tautiečiu Sergio Scariolo, kuris dirba trenerio asistentu.
Buvo neįtikėtina stebėti, kaip Toronto gatvėse „Raptors“ titulą šventė 2 milijonai žmonių. Jei atvirai, dirbdamas ten, negalėjau to įsivaizduoti. Nors buvome labai laimingi ir susijaudinę, kai pirmą kartą laimėjome Atlanto divizioną, NBA viršūnė tuomet atrodė labai toli. Realybe tai tapo tik pastaraisiais metais, nes dabartinis vadovas Masai Ujiri priėmė daugybę gerų sprendimų.
Masai yra žmogus, kuris mėgsta rizikuoti, o ši rizika pasiteisina. Galima pažiūrėti, kokius jaunuosius žaidėjus jis renkasi pasikviesti į komandą. Niekas nelaikė Pascalio Siakamo dideliu talentu, NBA naujokų biržoje jis buvo pakviestas 27-uoju šaukimu, tačiau dabar apie jį jau kalbama ne tik kaip apie galimą žvaigždę, bet kaip apie galimą superžvaigždę. Tai yra neįtikėtinas „Raptors“ laimėjimas“, – sakė M. Gherardini.
Apie J. Valančiūną italas užsiminė ne be reikalo. Būtent jis labai svariai prisidėjo prie to, kad „Raptors“ lietuvį 5-uoju šaukimu pasirinktų 2011 metų NBA naujokų biržoje. M. Gherardini tiki, kad „Grizzlies“ yra puikiai J. Valančiūno poreikius atitinkanti komanda, kurios istorijoje Lietuvos rinktinės centras gali palinkti ne ką mažesnį pėdsaką nei jo pirmtakas Marcas Gasolis.
„Memfis turi jauną komandą. Tokios komandos atlieka sunkų darbą, nes joms reikia ugdyti jaunus talentus. Jonas turės būti tam tikru mokytoju. Jis turės tapti tam tikru antruoju Gasoliu. Manau, kad Jonui privaloma transformuoti savo žaidimą taip, kaip tai padarė ir Gasolis. Reikia papildyti savo puolimo arsenalą tritaškiais, ypač todėl, nes taiklią ranką Jonas turėjo visuomet.
Visada sakiau, kad Jonas yra visus reikiamus įgūdžius turintis vidurio puolėjas. Puolime jis yra daug geresnis žaidėjas nei dauguma mano. Tikiu, kad kartu su intriguojančiais „Grizzlies“ jaunuoliais Jonas gali Memfyje užsukti naują ciklą ir ateityje būti ne ką mažiau sėkminga komanda, nei ji buvo su M. Gasoliu ir Mike'u Conley. Gyvenimas yra sudarytas iš ciklų. Jonas gali būti naujuoju Gasoliu.
Neturiu jokių abejonių – Jonas galėtų žaisti bet kuriame NBA klube. Visgi tikiu ir tuo, jog „Grizzlies“ jam suteikia ypatingą galimybę. Ten jis turi gali turėti svarbų vaidmenį bei toliau tobulinti savo žaidimą nejausdamas didelio spaudimo, nes ten iš jo nėra tikimasi tiek daug, kiek to būtų stipresnėje ekipoje. Esu įsitikinęs, kad Jonas mėgausis savo karjera Memfyje ir su laiku taps vis didesne grėsme iš už tritaškio linijos“, – kalbėjo M. Gherardini.
„Fenerbahče“ vadovas Kanadoje yra puikiai pažįstamas ne tik dėl savo karjeros etapo „Raptors“ ekipoje, bet ir dėl savo vaidmens šios šalies krepšinio vystyme. Jau 13 metų Kanados krepšinio federacijai patarinėjantis specialistas mėgaujasi matydamas, kaip išaugo NBA žaidžiančių kanadiečių skaičius, ir ranka numoja į nesėkmingai šalies rinktinei susiklosčiusį šių metų pasaulio čempionatą, kuriame žaisti atsisakė didžioji dalis žvaigždžių. Anot M. Gherardini, Kanada neabejotinai yra auganti krepšinio galia.
„Krepšinis Kanadoje auga dideliu tempu. Prie to prisideda ir „Raptors“ sėkmė. Žinoma, jog sportas ten nepranoks ledo ritulio, bet krepšinis tampa vis populiaresniu. Dabar siekiama Kanadoje surengti vieną iš olimpinių atrankos turnyrų, nors šioje šalyje investuoti į krepšinio renginius yra tikrai neįprasta. Vis dėlto dabar kanadiečiai jau turi mentalitetą ir įsitikinimą, jog jie gali būti pasaulio elite.
Šalyje gimsta vis daugiau krepšinio talentų. NBA sezono pradžioje komandų sudėtyse iš viso buvo 16 kanadiečių. Kai pradėjau bendradarbiauti su Kanados krepšinio federacija, lygoje turėjome tik Joelį Anthony ir Steve'ą Nashą. Andrew Wigginsas, Jamalas Murray, Tristanas Thompsonas... Taip, šiemet jie nusprendė pataupyti jėgas, bet su šiais krepšininkais Kanada galėtų būti prizininke bet kuriame turnyre.
Nežinau, ar pajėgiausius žaidėjus pavyks prikviesti į rinktinę ateityje, bet žinau, jog talentų ugdymo procesas šalyje nesibaigs niekada. Galiu pasididžiuoti, jog prie to prisidėjau. Buvo pakeista talentų ugdymo sistema, buvo pakeisti trenerių mokymo metodai, pradėta daugiau investuoti į akademijas. Įvyko daug pasikeitimų, dėl kurių Kanada tikrai bus krepšinio elite“, – patikino M. Gherardini.
