Tam, kad maksimalus leistinas greitis kelyje nebūtų saugus vairuotojui, nereikia nė kardinalių oro permainų. Štai, pavyzdžiui, jei kelyje daug lapų, purvo, smėlio ar žemės, vairuotojams tai turėtų būti signalas, kad tokiomis sąlygomis automobilio stabdymo kelias iškilus ekstremaliai situacijai gerokai pailgėtų.
Aklai vadovautis kelio ženklais vairuotojams nepatariama net ir tada, kai, pavyzdžiui, kelyje tvyro rūkas ar kelias tiesiog drėgnas nuo lengvos dulksnos. Esant rūkui važiuoti maksimaliu leistinu greičiu pavojinga ne tik dėl to, kad vairuotojas prasčiau mato kelią. Nuo rūko kelias pasidengia drėgme ir tampa slidus, tad jeigu iš miglos išnirtų netikėta kliūtis ir prireiktų staiga stabdyti, vargu ar pavyktų išvengti eismo įvykio. Dėl tos pačios priežasties pavojingas yra ir drėgnas kelias – užuot tinkamai su juo sukibusios, automobilio padangos slystų ir toli gražu ne visada pavyktų sustoti laiku.
Patikrinti eismo sąlygas
Tai, kas laukia kelyje, vairuotojai gali sužinoti pasidomėję orų prognoze ir žvilgtelėję į Eismo informacijos centro portalo pateikiamą informaciją apie kelių būklę, eismo ir orų sąlygas bei kliūtis keliuose. Čia ne tik nurodoma, ar kelias šlapias, slidus, provėžuotas, apsnigtas, bet ir įvertinama, ar eismo sąlygos geros, ar prastos. Informacijos apie eismo ir orų sąlygas, kliūtis keliuose, eismo apribojimus vairuotojai gali rasti puslapyje www.eismoinfo.lt arba mobiliojoje programėlėje Eismoinfo. Be to, naudodami šią programėlę vairuotojai gali pranešti apie blogą kelią ar netikėtas kliūtis keliuose.
Orų prognozė vairuotojui taip pat leidžia įvertinti, kaip jam derėtų pasiruošti kelionei ir elgtis kelyje. Pavyzdžiui, jei prognozuojamas lietus, vertėtų atsižvelgti į tai, kad eismas judės lėčiau, todėl kelionei reikėtų pasilikti daugiau laiko, kad be reikalo netektų rizikuoti.
Eismo sąlygas vairuotojai turėtų patikrinti ir išėję į lauką bei įsėdę į automobilį. Artūras Pakėnas, vairavimo instruktorius, yra sakęs, kad, norint patikrinti, kaip „elgiasi“ automobilis kelyje ir ar kelias nėra, pavyzdžiui, pasidengęs plonu ledo sluoksniu, vairuotojas turėtų pamėginti staigiau spustelėti stabdį ir pasižiūrėti, kaip „elgiasi“ automobilis. Tiesa, prieš tokį manevrą privaloma įsitikinti, kad tą daryti saugu – kelyje nėra kitų eismo dalyvių, kuriems toks elgesys galėtų sutrukdyti kelionę.
Jei staigiau pastabdžius matyti, kad automobilis slysta, nestoja lengvai, vairuotojas turėtų į tai atsižvelgti ir atleisti akceleratoriaus paminą.
Svarbu žinoti ir tai, kad, jeigu spustelėjus stabdžius automobilis „elgiasi“ kaip įprasta, keičiantis orų sąlygoms ir vis labiau krentant vidutinei paros temperatūrai, atsargiau derėtų važiuoti ant tiltų, viadukų, netoli vandens telkinių – ypač po naktinio šaltuko. Tokios vietos apšąla pirmiausia, tad net jeigu vienoje vietoje automobilis stoja kelyje lyg įkirstas, visiškai nereiškia, kad važiuojant per tiltą per greitai jis nepradės slysti.
Vieno atsakymo, koks greitis saugus, anot žinovų, nėra, mat kas kartą jis priklauso nuo esamų oro sąlygų, vairuotojo gebėjimų, automobilio padangų, kelio būklės. Tačiau pabrėžiama, kad vairuotojai turėtų įsisąmoninti vieną dalyką: kelio ženkluose nurodyti maksimalūs leisti greičiai neretai esant prastoms oro sąlygoms nėra saugūs, tad važiuoti derėtų lėčiau.
Kaip važiuoti saugiai
Esant prastoms oro sąlygoms, vairuotojams patariama vengti staigių manevrų miesto gatvėse, ypač ten, kur susikerta keliai, kelio vingiuose, nuokalnėse. Sulėtinti greitį reikėtų ties pėsčiųjų perėjomis, autobusų stotelėmis, atsargiau išvažiuoti iš kiemų į pagrindines gatves. Be to, ekspertai pataria nevažiuoti per arti kitų eismo dalyvių: laikytis ne tik saugaus atstumo važiuojant iš paskos, bet ir palikti užtektinai vietos iš šonų. Pabrėžiama ir tai, kad vairuotojai privalo sutelkti dėmesį tik į vairavimą ir nesinaudoti mobiliaisiais telefonais.
Kalbant apie saugų atstumą, pabrėžiama, kad atšalus orams šis tarp eismo dalyvių turėtų išaugti – reikėtų laikytis triskart didesnio atstumo nei vasarą.
Atidumo vairuotojai turėtų neprarasti ir tada, kai pervažiuoja iš vienos juostos į kitą: slidžiau gali būti dėl tarp juostų susikaupusio purvo, lapų, netgi vandens. Jeigu persirikiuoti sudėtinga, patariama nedaryti lenkimo manevro ir, pasitelkus kantrybę, pavažiuoti paskui lėtesnį eismo dalyvį tol, kol šį bus galima saugiai aplenkti.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
