Kauno televizijos žurnalistai pasakoja tolesnę eigą: urbanistai perbraižo bendrąjį planą, urbanistų sutuoktinės parengia projektą paskirties keitimui, kažkas gauna didžiulį pelną, miestas ir jo gyventojai – riebią špygą.
Žemuosiuose Šančiuose, netoli Nemuno, su mokykla besiribojantis beveik šimto arų sklypas dar neseniai buvo visuomeninės paskirties, tačiau Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriui pasirodė, kad jį geriau privatizuoti.
Visuomeninės paskirties sklypas pirkėjų nesudomino, nes pagal tokią paskirtį ribojama bet kokia komercinė ar kitokia veikla, tad savivaldybė kainą sumažino vos ne perpus. Taip sklypas buvo parduotas už 114 tūkst. eurų. Iš jų savivaldybei atiteko vos 88, likusieji – valstybei. Nors Registrų centro duomenimis, vidutinė šio sklypo vertė – 182 tūkst. eurų, o realioje rinkoje – dar didesnė, tačiau savivaldybė INIT TV žurnalistams tvirtino, kad sklypo niekam nereikėjo.
Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas žurnalistams teigė, kad tai – apleistas ir niekam nereikalingas sporto maniežas. „Tai buvo apleistas, nenaudojamas sporto maniežas, kuris savivaldybės poreikiams buvo nereikalingas labai labai ilgą laiką“, – teigė D. Valiukas ir pridūrė, kad nebuvo perspektyvų miestui pasinaudoti apleistu pastatu.
Advokatas Saulius Dambrauskas teigė, kad investuotojams toks sklypas galėtų būti patrauklus: „Jeigu ten galima statyti (o tai gali žinoti tik pats miestas), pavyzdžiui, gyvenamuosius namus, tokiu atveju investuotojai tikrai pasipeštų dėl to sklypo ir duotų nemažų pinigų miestui“.
INIT TV išsiaiškino, kad sklypą įsigijo bendrovė „Plėtros fondas“, įsikūrusi tais pačiais metais, kuris įvyko ir sandoris. Bendrovė skelbia užsiimanti nekilnojamojo turto supirkimu. Bendrovėje dirba vienas žmogus, o metinė apyvarta – pustrečio tūkstančio eurų. Atlyginimų eilutėje įrašytas nulis.
INIT TV tvirtina, kad sklypo savininkas esą jau žino, kad sklypo paskirtis netrukus bus pakeista į gyvenamųjų namų, o be to – gauna ir dovanų – automobilių stovėjimo vietas už sklypo ribų, t.y. valstybinėje žemėje.
„Asmenys, kurie įsigijo tą žemės sklypą, yra akivaizdžiai susiję su kitais. Tas, kas vykdo žemės sklypo paskirties pakeitimus, susiję su kitais asmenimis. Šita schema veikia labai aiškiai“, – televizijai kalbėjo advokatas S. Dambrauskas, kuris dėl šio sandorio kreipėsi į Valstybės kontrolės tarnybą, o ši skundą persiuntė Generalinei prokuratūrai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai, teismams, tačiau nusikaltimas neįžvelgtas.
Vis dėlto, advokatas S. Dambrauskas tai vadina korupcine schema, nors Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas tyrimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Jei bus nustatyta, kad viešasis interesas pažeistas, tuomet įvykęs sandoris būtų anuliuotas.