Jungtinių Valstijų sprendimas išlaikyti pajėgas Sirijos šiaurės rytų regione naftos telkiniams apsaugoti užkerta B. Assadui prieigą prie lėšų, žūtbūtinai reikalingų Artimųjų Rytų valstybės, jau aštuonerius metus įsitraukusios į pilietinį karą, atstatymo darbams.
Tokie įvykiai tik pabrėžia, kokios svarbios bus Jungtinių Tautų (JT) vadovaujamos derybos tarp Sirijos vyriausybės ir opozicinių grupių, prasidėsiančios Ženevoje trečiadienį, kurios, anot V. Putino, gali būti „lemiamos“ sprendžiant konfliktą.
Nors mažai tikėtina, kad bus pasiektas susitarimas, derybos dėl konstitucinių pakeitimų galėtų padėti atblokuoti lėšas iš JAV sąjungininkų Persijos įlankoje ir Europoje, kurios pristabdė paramą dėl B. Assado glaudžių ryšių su Iranu ir dėl jo atsisakymo šiek tiek atleisti savo valdžios vadeles ir suteikti erdvės opozicinėms grupėms.
„Jeigu matytume bent kokią politinę pažangą, galbūt būtų daugiau susidomėjimo remti atstatymo darbus“, – sakė Jurijus Barminas, Artimųjų Rytų ekspertas iš konsultacinės įmonės „Moscow Policy Group“. Be to, Sirijos valdžia „akivaizdžiai jaučiasi laiminti“, sakė jis.
Rusijos karinė intervencija Sirijoje nuo 2015 metų sėkmingai rėmė B. Assadą tuo metu, kai jam grėsė būti nuverstam per sukilimą, remiamą Jungtinių Valstijų bei jų sąjungininkių.
Jungtinių Tautų vertinimu, rekonstrukcijos darbai Sirijoje kainuotų 250 mlrd. JAV dolerių, o Sirijos vadovybė negali tikėtis svaraus finansavimo nei iš vieno iš savo dviejų pagrindinių rėmėjų – Irano ir Rusijos.
Tuo metu, kai Rusijos vaidmuo Sirijoje tampa vis svaresnis, o JAV pajėgų regione mažėja, Saudo Arabija švelnina savo reikalavimus dėl neatidėliotino B. Assado pasitraukimo.
Procesas paspartėjo, kai prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjį nurodė atitraukti iš šiaurės rytų Sirijos JAV pajėgas, remiančias kurdų kovotojus; toks JAV pajėgų išvedimas atvėrė kelią Turkijos karinei operacijai prieš kurdus, kuri privertė kurdus atsigręžti į Damaską apsaugos, žadant lojalumą B. Asadui.
Rusija ir Turkija praėjusią savaitę pasiekė susitarimą dėl bendro patruliavimo pasienio zonoje šiaurinėje Sirijoje.
Vėliau Jungtinės Valstijos paskelbė dislokuojančios pajėgas netoli naftos gavybos regiono Deir Ezzore, kad neleistų „Islamo valstybės“ (IS) kovotojams, kaip ir Sirijos bei Rusijos pajėgoms, perimti šalies naftos telkinių kontrolės, – tokį žingsnį Rusijos gynybos ministerija pasmerkė, pavadindama jį „tarptautiniu banditizmu“.
JAV gynybos sekretorius Markas Esperis pirmadienį perspėjo apie „triuškinančią“ reakciją, jei ten dislokuotiems JAV kariams kiltų bet kokia grėsmė.
Amerikiečiai paskelbė apie tokį savo manevrą, nors vos prieš kelias dienas D. Trumpas dėkojo Rusijai už jos pagalbą rengiant JAV reidą, per kurį šiaurės rytų Sirijos Idlibo provincijoje buvo nukautas grupuotės „Islamo valstybė“ lyderis Abu Bakras al Bagdadi. JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi pareiškė nepasitenkinimą, kad Baltieji rūmai pranešė Rusijai apie operaciją iš anksto, nors nuo Kongreso lyderių apie ją slėpė.
Politinis procesas
Rusiją, kuri ruošiasi atakai, skirtai išvaduoti Idlibą nuo džihadistų kontrolės, gali padrąsinti patvirtinimas, kad IS įleido ten šaknis, sakė konsultacinės įmonės „Moscow Policy Group“ ekspertas J. Barminas. Bet ji vargu ar ryšis masines civilines aukas išprovokuojančiai operacijai ir taip rizikuos sulaukti tarptautinio pasmerkimo tuo metu, kai Sirijoje jau vyksta politinis pereinamasis procesas, sakė jis.
Vadinamojo konstitucinio komiteto, kurį sudaro 150 narių iš vyriausybės, opozicijos ir pilietinės visuomenės, darbas yra „žingsnis teisinga kryptimi, žingsnis sunkiame kelyje mėginant išsikapstyti iš šio konflikto, – pirmadienį Ženevoje sakė JT specialusis pasiuntinys Sirijai Geiras Pedersenas. – Toks žingsnis galėtų atverti duris į platesnį politinį procesą“.
Saudo Arabija greičiausiai ir toliau laikys užspaudus piniginę, tol, kol JT imsis prižiūrėti 2021 metais numatytus prezidento rinkimus Sirijoje, sakė politikos ekspertas iš Jungtinių Arabų Emyratų Abdulkhaleq Abdulla.
Nors Saudo Arabijos lyderiai į Rusiją žvelgia kaip į geriausią variantą atremti Iraną Sirijoje ir nors mažai tikėtina, kad Sirijos opozicija įgis bent kokios realios galios, Rijadas vis tiek siekia tam tikro tarptautinio teisėtumo, prieš svarstydamas apie paramą Sirijos režimui, teigė A. Abdulla.
„Procesas, be jokios abejonės, bus ilgas, labai ilgas, – kalbėjo jis telefonu, – B. Assadas turi pasirengti JT stebimiems rinkimams, o nuo jų rezultatų priklausys, kokiame etape ir kokio pobūdžio Persijos įlankos regiono parama bus suteikta Sirijai“.
