Alyvmedžių plantacijos pietinėje Italijoje pergyveno marą, gaisrus ir netgi pasaulinius karus. Bet dvidešimt pirmajame amžiuje jas užklupo mokslui nežinoma liga, numarinusi jau daugiau nei 21 milijoną medžių, rašo „The Open Agriculture Journal“.
Tūkstančiai alyvmedžių Italijos Apulijos regione pažeista pragaištingos ligos, kurią sukelia bakterija Xyella fastidiosa. Dabar alyvmedžių laukai veikiau primena siaubo filmus, kur tarp šimtų bei tūkstančių sudžiūvusių medžių galima išvysti vos keletą vis dar pulsuojančių gyvybe.
Tokių „išgyvenusių“ egzempliorių tyrimas gali padėti mokslininkams sukurti priemonę, skirtą kovai su šia pragaištinga liga. Nors šiuo metu daugeliui Italijos ūkininkų atrodo, kad užkratas plinta greičiau nei darbuojasi mokslininkai.
Gianuzzis Ippazio‘us, visą savo gyvenimą vertęsis alyvuogių aliejaus gamyba, provincijoje laikomas itin šiurkščiu žmogumi. Bet kai kalba pasisuka apie alyvmedžių laukus, jo akyse sublizga ašaros.
Dar neseniai jis džiaugėsi 22 hektarais alyvmedžių laukų, kuriuose ištisus šimtmečius triūsė įvairios jo šeimos kartos. Jo tėvas, senelis ir prosenelis gamino alyvuogių aliejų, apie kitą profesiją šeimoje net nebuvo svarstoma. Bet kai ėmė plisti bakterija Xylella fastidiosa, G. Ippazio prarado viską, likęs, kaip ir tūkstančiai kitų ūkininkų, be darbo ir be pragyvenimo lėšų.
Pirmą kartą mokslui nežinoma alyvmedžių liga buvo užfiksuota 2013 metais Viduržemio jūros regiono teritorijose, į kurias, bent jau taip manoma, ji pateko iš Kosta Rikos.
Ūkininkų pastebėjimais, liga plinta alyvmedžių giraitėse stulbinamu greičiu – vidutiniškai du kilometrai alyvmedžių užkrečiami vos per mėnesį. Mokslininkų nuomone, bakteriją nuo medžio medžiui platina vabzdžiai. Vienintelis būdas nors kažkiek pristabdyti masinį plitimą – tai kirsti ir naikinti užkrėstus medžius. Bet kadangi alyvuogių aliejaus gamyba Italijoje susijusi su šimtametėmis tradicijomis, tokioms radikalioms priemonėms būtina gauti specialų valdžios leidimą. Ir visa tai reikia padaryti kiek įmanoma greičiau. Bet ne visada pavyksta.
Kilus daugelio kaimo gyventojų dideliam nusivylimui, ėmė sklisti gandai, kad mokslui nežinomas pragaištingas užkratas atsirado dėl vietos mafijos ambicijų – esą ši norinti paversti regioną eiline turistine zona.
Agronomas ir alyvuogių aliejaus gamintojas Giovanni Malkarne‘ė prarado 90 proc. savo alyvmedžių, bet jis viliasi, kad artimiausiu metu mokslininkai sukurs naujus ankstyvos diagnostikos metodus ir kovos su šia liga būdus. O tuo tarpu jis pats mėgina nustatyti atsparias šiam užkratui alyvmedžių rūšis.
Tuo tikslu jis pastatė specialų šiltnamį, kuriame augina kelias dešimtis mažų medelių, vegetatyviniu dauginimu užaugintų iš to nedaugelio medžių, kurių liga nepažeidė. Pasak. G. Malkarne‘ės, tyrimas truks keletą metų, ir tik tada galima bus paskelbti kokias nors išvadas.
Kol kas gi Italija ir toliau praranda savo garsiąsias alyvmedžių giraites, o pasaulis rengiasi ženkliam alyvuogių aliejaus ir garsiųjų alyvmedžių vaisių kainų šuoliui.
