Kaip informuoja teismo atstovas Vytautas Jončas, ikiteisminį tyrimą atlieka Generalinė ir Vilniaus apygardos prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Bylos duomenimis, nusikaltimas padarytas 2018 metų rugsėjo 18 d. Vilniuje, advokato Drąsučio Zagrecko kontoroje, kai G. Rimkius tiesiogiai pažadėjo ir susitarė duoti advokatui D. Zagreckui 30 tūkstančių eurų kyšį, siekdamas, kad advokatas, pasinaudodamas savo pažintimis ir įtaka, paveiktų tris Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus, kurie ikiteisminiame tyrime dėl nužudymo nagrinėjo G. Rimkaus draugo, suimto 2 mėnesiams, skundą ir priimtų jam palankų sprendimą.

Šiuo skundu G. Rimkaus draugas prašė panaikinti teismo paskirtą kardomąją priemonę suėmimą.

Kiekvienam suimtojo skundą nagrinėjančiam teisėjui turėjo būti perduota po 10 tūkstančių eurų kyšis. Dar po šešių dienų toje pačioje advokato kontoroje G. Rimkus tam pačiam advokatui davė 5 tūkstančius eurų kyšį, kad šis paveiktų Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją, kuri savo ruožtu paveiktų minėtus tris teisėjus, nagrinėjančius G. Rimkaus draugo skundą.

G. Rimkus taip pat buvo kaltinamas pasipriešinimu valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šių metų vasario 27 d. Kaune policijos pareigūnai atvyko į G. Rimkaus namus, tačiau šeimininkas puolė bėgti. Gaudynės persikėlė ant namo stogo, nepaklusdamas policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, per grumtynes G. Rimkus policininkui smogė į petį. Šioje byloje G. Rimkus savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų.

Drąsutis Zagreckas
Šiaulių apygardos teismas šią bylą išnagrinėjo gavęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro kreipimąsi užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu pripažįstant kaltinamąjį G. Rimkų kaltu.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, kaltinamojo visišką prisipažinimą teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Prokuroras teismui siūlė G. Rimkui už padarytas nusikalstamas veikas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Teismas G. Rimkui už padarytą nusikaltimą skyrė galutinę 34 tūkstančių 650 eurų dydžio baudą, į šią bausmę įskaičiuotas nuteistojo sulaikymo ir suėmimo laikas. Teismas, atsižvelgdamas į baudos dydį, kaltinamojo G. Rimkaus nurodytas aplinkybes, jog jis augina tris mažamečius vaikus, žmona šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, jo šeimos pajamos yra sumažėjusios, nustatė, kad G. Rimkui paskirta bauda turi būti sumokėta per vienus metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamasis įsakymas priimtas nerengiant teisiamojo posėdžio.

Kaltinamajam išaiškinta, jog jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio teismo įsakymo nuorašo įteikimo dienos paduoti Šiaulių apygardos teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

DELFI primena, kad dar vasario mėnesį pradėtas didelės apimties ikiteisminis tyrimas, susijęs su aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, yra tęsiamas toliau – įtarimai dėl įvairaus pobūdžio korupcinių nusikaltimų pareikšti 48 asmenims, tarp kurių – 8 teisėjai, 6 advokatai.

Pareigūnai pranešė, kad į jų akiratį korupcija įtariami teisininkai pateko po ilgalaikio kriminalinės žvalgybos tyrimo, kurį atliekant, buvo gauta duomenų, kad Klaipėdoje dirbantys advokatai, atlikdami neteisėtus veiksmus, turėjo tikslą baudžiamojon atsakomybėn už labai sunkų nusikaltimą – neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu – patraukti nekaltą asmenį.

Įtariama, kad policijai gerai žinomas klaipėdietis Virgilijus Valius dar 2017 m. įkliuvo su 1,5 kg kokaino, tačiau padedant uostamiesčio advokatams buvo išvengęs atsakomybės, nes už jį atsakomybę prisiėmė kitas asmuo, nesusijęs su nusikaltimu. Ši nusikalstama veika buvo užkardyta, o tęsiant kriminalinės žvalgybos, o vėliau – ikiteisminį tyrimą, buvo gauta duomenų ir apie kitus Vilniuje ir Klaipėdoje advokato praktika besiverčiančių asmenų galimai neteisėtus veiksmus, korupcines nusikalstamas veikas. Šiuo metu jau tiriama daugiau kaip 110 nusikalstamų veikų.

Po kilusio korupcijos skandalo prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretais buvo sustabdyti įgaliojimai ir leista patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 teisėjus: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Egidijų Laužiką, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus Viktorą Kažį ir Valdimarą Bavėjaną, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Konstantiną Guriną, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Henriką Jaglinskį, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėją Arūną Kaminską, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėją Gintarą Čekanauską.

STT ir prokurorai anksčiau pranešė, kad sulaikytieji įtariami padarę apysunkius ir sunkius nusikaltimus bendrininkaujant ir veikiant organizuotose grupėse: įtariama, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1 iki 100 tūkst. Eur. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. Eur. Šioje byloje įtarimai yra pareikšti ir Druskininkų merui Ričardui Malinauskui, ir jo padėjėjui, kurie, įtariama, siekė palankių sprendimų Vijūnėlės dvaro byloje.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis yra sakęs, kad šis atvejis yra išskirtinis ne tik dėl korupcijos masto ar kyšių dydžių, bet dėl pasekmių visai visuomenei.

„Korupcija, kyšininkavimas, prekyba poveikiu siekiant kažkam palankių neteisėtų sprendimų verčia kalbėti ne tik apie tą žalą, kurią galima nustatyti suskaičiavus gautų kyšių sumas, – teigė E. Pašilis. – Tai teismo vardu „prastumti“ kažkieno savanaudiški, neteisėti sprendimai, nukentėjusių žmonių likimai, neįvykdytas teisingumas. Tai prarastas žmonių pasitikėjimas teisingumu. Todėl gavus duomenis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas buvo galimas tik vienas sprendimas – pradėti ikiteisminį tyrimą ir atsakyti į visus klausimus.“

„Šis ikiteisminis tyrimas – tai signalas visai teismų sistemai, kad turi būti imtasi kardinalių sprendimų ir pokyčių, siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimai korupcijos apraiškai, – jam antrino STT direktorius Žydrūnas Bartkus. – Lietuvoje turi būti užtikrinamas skaidrus teisingumo vykdymas – tai, visų pirma, mūsų visų pilietinė pareiga, teisinės valstybės pamatas.“