Šie žodžiai skirti visiems tiems, kurie skriaudžia ir žudo gyvūnus. tiems, kurie išmeta gyvūnus į gatvę. Tiems, kuriems normalu mušti vaikus, nes "mes nemušam vaikų, mes juos auklėjam" ir tiems, kurie išgirdę klykiant mušamą vaiką, pasigarsina televizorių, kad negirdėtų priešmirtinio vaiko riksmo. Visiems, kuriems nerūpi.

Pirmiau pakalbėsime apie vaikus, jie aukščiau už gyvūnus. Jūs verkiate, kad iš jūsų atima vaikus. Man jūsų negaila. Nes esate senovėj įklimpę žmogeliai. Nes jums nusispjaut į vaiko skausmą, kai jį mušate diržu. Nes nekeičiate požiūrio į vaikų auklėjimą, nes jums vis dar normalu "beržinė košė", nes jūsų tėvai jus daužė, todėl jūs daužysit savo vaikus. Ir išvis: kam jums reikalingi tie vaikai, daužykite butelius prie parduotuvės, nes požiūris į auklėjimą nepasikeitė visiškai!

Dabar apie gyvūnus. Na, kadangi jūs turbūt nesuprasite, paaiškinsiu. Apie augintinius: šunis, kates. (Ne apie žiurkes, blusas, utėles ir panašiai. Nors abejoju ar jums yra koks skirtumas). Norėčiau parašyti ir apie kitus gyvūnus, bet tekstas būtų per ilgas.

Kodėl šuo turi gyventi prie būdos? Kodėl vis dar skandinate, užkasate šuniukus ir kačiukus? Kodėl išmetate juos į gatvę? Kodėl nedresuojate šunų ir jų nevedžiojate, kodėl jie nuolat sėdi prie būdų? Daugumos kaimo žmogelių (nepriklausomai nuo to, ar gyvena mieste, ar kaime), atsakymas bus vienas: visada taip buvo.

Kam sterilizuoti katę, juk brangu, bet katės vis tiek reikia, kačiukus užkasime, o kur juos dėti? Kam vedžioti šunį, juk turi lenciūgą, kam jį dresuoti – nesąmonė, neturime nei laiko, nei pinigų. Bet šuns reikia. Kam? Na reikia, kaime gyvename.

Miestiečiai irgi ne geresni. Atsibodo šuo? Nieko, paleisime į gatvę, paliksime miške. Kalė atsivedė šuniukų? Tai išmesime į konteinerį. Katinas apšiko fotelį? Išvešime į kaimą, išmesime.

Ir ko stebitės, kad geriau negyvenate? Juk jums patinka, kaip buvo seniau. Nenorite nieko keisti. Štai jums atsakymas jūsų pačių žodžiais: VISADA TAIP BUVO!

Ir tik tada, kai visa tauta vieningai pakeis požiūrį, kai į blogį nebus žiūrima pro pirštus, kaip į normalų dalyką tik tada lietuvių tauta atsities. Kad įsipliekstų ugnis, reikia kibirkšties. Ir jei vieni įpūs ugnį, o kiti ją gesins, tada niekas nesikeis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!