Pchenjano ir Vašingtono derybos yra įstrigusios nuo vasario mėnesio, kuomet įvykęs antrasis D. Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas neatnešė jokio proveržio.
Dviejų valstybių lyderiams vienas kitam verčiant kaltę dėl žlugusio susitikimo, Šiaurės Korėja pareikalavo, kad Jungtinės Valstijos iki metų pabaigos pasiūlytų „naują būdą“.
Kim Yong Cholas, kuris iki Hanojaus susitikimo žlugimo per derybas dėl denuklearizacijos atliko tokį patį vaidmenį, kaip ir JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo, pažymėjo, jog artimi D. Trumpo ir Kim Jong Uno santykiai padėjo išgelbėti diplomatines pastangas, tačiau įspėjo, jog vien to nepakanka.
„Viskam yra ribos“, – pranešime, kurį paskelbė oficialioji naujienų agentūra KCNA, pareiškė Kim Yong Cholas, šiuo metu pirmininkaujantis Pchenjano Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono taikos komitetui.
„Artimi asmeniniai santykiai ... niekada negali tapti garantija, jog Šiaurės Korėjos ir JAV santykiai nepablogės“, – pažymėjo jis.
Kim Yong Cholo pareiškimas pasirodė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai D. Trumpas pasigyrė užmezgęs artimus ryšius su Šiaurės Korėjos lyderiu ir pareiškė, kad jie vienas kitam patinka ir vienas kitą „gerbia“.
Pchenjanas savo ruožtu paskelbė pranešimą, kuriame cituojamas Kim Jong Unas pareiškė, kad „jo ir prezidento Trumpo santykiai yra ypatingi“.
Metus svaidęsi asmeniniais įžeidimais ir grasinimais karu, 2018-ųjų birželį D. Trumpas ir Kim Jong Unas Singapūre surengė istorinį viršūnių susitikimą. Jis baigėsi miglotu Kim Jong Uno pažadu siekti „Korėjos pusiasalio visiškos denuklearizacijos“ nenurodant, kada ir kokiomis priemonėmis tai galėtų būti įgyvendinta.
Vasarį Hanojuje surengtas antrasis D. Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas buvo netikėtai nutrauktas, lyderiams nesutarus, ko pinigų stokojanti Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą.
Nuo to laiko derybose taip ir nebuvo pasiekta jokio proveržio.
Anksčiau šį mėnesį Šiaurės Korėja nutraukė Švedijoje surengtą paskutinį darbinio lygio derybų ratą.