Suskubti ir automobilio vasarines padangas pakeisti žieminėmis vairuotojai turėtų ne tik todėl, kad to reikalauja Kelių eismo taisyklės (KET), bet ir dėl savo saugumo. Oro temperatūrai nukritus iki 7 laipsnių šilumos ir žemiau, vasarinės padangos tampa mažiau efektyvios, prasčiau sukimba su kelio danga, o stabdymo kelias – pailgėja.
Sumažinti greitį, bet ne atsipalaiduoti
Pasikeitus oro ir eismo sąlygoms sustoti laiku gali būti sudėtinga ir dėl pasirinkto per greičio. Akcentuojama, kad nors kelio ženklai ir leidžia važiuoti tam tikru greičiu, atsižvelgiant į oro sąlygas, kelio dangą ir kitką, net leistinas greitis gali būti per didelis ir nesaugus. Būtent dėl šios priežasties nuo lapkričio 1-osios keičiasi ir važiavimo greitis automagistralėse bei greitkeliuose.
Prasidėjus paskutiniam rudens mėnesiui, automagistralėse ir greitkeliuose vairuotojai privalo važiuoti ne didesniu nei 110 km/val. greičiu. Dviejų metų vairavimo patirties neturintys vairuotojai automagistralėse turėtų važiuoti iki 100 km/val., o greitkeliuose iki 90 km/val. greičiu.
Važiavimo greitis keliuose su asfalto, betono danga ir kituose keliuose, tiek turintiems didesnę patirtį, tiek pradedantiesiems vairuotojams, nesikeičia. Visgi saugaus eismo ekspertai atkreipė dėmesį, kad leistinas greitis neužtiktina vairuotojų saugumo, todėl atsipalaiduoti – nevalia.
Specialistai aiškino, kad ruduo yra klastingas, o automobilis gali pradėti slysti, rodos, ant sausos kelio dangos. Būtent dėl to dar prieš išvažiuodami iš namų vairuotojai turėtų įvertinti oro temperatūrą bei kitas meteorologines sąlygas.
Neįvertina pavojų
Esant dideliam rūkui dažnas vairuotojas pagalvoja tik apie prastesnį matomumą, tačiau pamiršta, kad dėl rūko kelio danga gali būti drėgna, o dėl to, staigiai stabdant, automobilis gali pradėti slysti.
Atsargesni vairuotojai turėtų būti ir važiuodami per gausiai lapais apkritusius kelius. Nukritę ir sudrėkę medžių lapai yra itin klastingas pavojus kelyje. Ant šlapių nukritusių lapų užvažiavęs automobilis gali visiškai prarasti sukibimą bei pradėti slysti, o jį suvaldyti, gali būti neįmanoma.
Tam, kad tokių situacijų pavyktų išvengti, specialistai patarė ne tik atkreipti dėmesį į besikeičiantį didžiausią leistiną važiavimo greitį, bet ir įvertinti savo gebėjimui bei tai, koks greitis yra saugus, kai eismo sąlygos nuolat kinta.
Tiesa, anot saugaus eismo ekspertų, vertėtų nepamiršti ir tamsoje tykančių pavojų. Rudenį ir žiemos pradžioje vis dar aktyviai migruoja laukiniai žvėrys, todėl dažnai šalia kelio ir ant jo galima pastebėti šernų, kliūtimi gali tapti ir migruojančios stirnos bei briedžiai. Būtent pastaruosius gyvūnus pastebėti yra sunkiausia – stirnos gali greitai išbėgti į kelią, o briedžio akys yra aukščiau nei automobilio žibintų skleidžiamos šviesos spindulys, todėl jį pastebėti iš toli – beveik neįmanoma.
Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos turimais duomenimis, daugiausia eismo įvykių įvyksta būtent dėl viršyto leistino greičio, tačiau specialistai pabrėžė, kad visų nelaimių būtų galima išvengti, jei vairuotojai daugiau dėmesio skirtų būtent jų vairavimą atitinkančiam saugiam greičiui.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
