Jis neslepia, jog tai, ką išgirsta iš žiniasklaidos priemonių ir matė pats, verčia nerimauti. S. Stavickis tai prilygino su baisiausiais pasaulio istorijos įvykiais.
„Yra visai netolimoje istorijoje keletas faktų nuo kurių šiaušiasi plaukai ir užduodi sau klausimą – „Ką rimtai? Tik prieš kelis dešimtmečius?“
Tik prieš aštuonis dešimtmečius vienam psichui toptelėjo, kad žydai yra ne išrinktoji rasė ir visam „civilizuotam pasauliui“ tylint (žydų persekiojimas prasidėjo daug anksčiau nei Antras pasaulinis karas) jis po truputį nugalabijo daugiau nei šešis milijonų vyrų, moterų ir vaikų.
Tik prieš penkis dešimtmečius JAV buvo uždrausta segregacija. Iki tol juodaodžiai negalėdavo kartu su baltaisiais lankyti mokyklų, vaikščioti į parduotuves, autobusuose sėdėti privalėjo jų gale... Galiojo dar daugybė kitų draudimų.
Tik prieš keturis dešimtmečius viena pažangiausių Europos valstybių – Šveicarija, moterims suteikė teisę balsuoti rinkimuose.
Tik prieš tris dešimtmečius Pasaulio sveikatos organizacija homoseksualumą išbraukė iš ligų sąrašo. Iki tol daug kur juos tiesiog gydė.
Skaitant apie šiuos žvėriškumus atrodo, kad jie nutiko prieš tūkstančius metų ir tikrai ne su mumis ir ne mūsų Žemėje. Apsidairai aplink – „Tikrai ne, štai kokie visi civilizuoti ir protingi. Dabar nieko panašaus nebegali būti“. Tik ar tikrai?
Štai: metalinėmis lazdomis buvo sumuštas ir aštriu daiktu subadytas, į išangę sukišo morką, egzekuciją rengė dvi diena, mušė kumščiais, mediniu šluotos kotu ir spardė, ėmė vyrą seksualiai išnaudoti analiniu būdu, į užpakalį sugrūdo šluotos kotą, tenkinti oraliniu būdu, sumušti, aplieti vandeniu arba išprievartauti, daužė metaliniu strypu, suluošintas visam gyvenimui, nužudytas kilus riaušėms...
Tai tiesiog citatos, kurias per minutę surinkau iš žiniasklaidos priemonių. Jos visos apie įkalinimo sąlygas Lietuvoje.
Žinau, kad „taip jiems ir reikia ir patys kalti“, bet su kalėjimais esu susidūręs tiesiogiai. TV3 kažkada rodė laidą „Chorų karai“. Vieną sezoną dirbau su Panevėžio pataisos namais. Kitą šiek tiek padėjau su Pravieniškių vyrų choru. Praėjus keleriems metams paklausiau, kiek merginų iš mano choro susitvarkė gyvenimus. Atsakymas – dauguma vėl grįžo į kalėjimą. Neseniai paleista 17 metų kalėjusi viena choriščių pasakė ir taip visiems žinomą tiesą – „Stasiuk, nemačiau nei vieno žmogaus, kuris iš kalėjimo išeitų geresnis, nei pakliuvo“.
Rašau aš apie tai, nes mane sukrėtė istorija apie pirmą kartą nuteistą aštuoniolikmetį, kuris pabėgo iš Pravieniškių. Jis bėgo ne į laisvę, ne nuo bausmės, ne nuo savo pareigos atlyginti padarytą visuomenei žalą. Jis bėgo, nes valstybinėje įstaigoje jį prievartavo, mušė, kankino ir norėjo nužudyti.
Šis dešimtmetis. Šie laikai. Nuo mano namų iki Pravieniškių 73 kilometrai. Dabar prie pat mūsų vyksta įteisinti kankinimai, prievartavimai, žmogžudystės. Keli žurnalistai vis rašo, demaskuoja, bet niekas nesikeičia. „Pataisos namai“ dabar tik kabutėse atitinka savo prasmę. Pakliuvę į Lietuvos kalėjimus žmonės nebeturi galimybės pasitaisyti. Suprasčiau, jei esantys Pravieniškėse, Alytuje ar kur kitur niekada neišeitų į laisvę. Bet jie išeis VISI. Nuasmeninti. Nužmogėję. Nepritampantys tarp mūsų.“, – atvirai rašė jis.
DELFI primena, kad iš pataisos namų M. Stulgys paspruko rugsėjo 8 d. vakarą. Šis kalinio pabėgimas kaip reikiant sukėlė sumaištį: į pagalbą pareigūnai pasitelkė ir savo kolegas, buvo šukuojamos apylinkės, maždaug po 20 min. į orą net pakeltas sraigtasparnis.
Informacija apie pasprukusį kalinį netrukus pasirodė kalinių forumuose internete, iš namų į darbą naktį atvyko ir pataisos namų vadovas. Tuo metu Kalėjimų departamentas apie neramius įvykius pateikė gana „sausą" informaciją: 22.25 val. iš pirmojo sektoriaus pasišalino nuteistasis, jis apie 2 val. sulaikytas kelyje Vilnius–Kaunas, netoli įstaigos, vyras šiuo metu izoliuotas. „Įstaigos administracija dėkoja policijos ir kitų teisėsaugos institucijų darbuotojams už pagalbą", – nurodė departamento atstovai.
Daugiau apie įvykį pareigūnai nebuvo linkę pateikti informacijos, nurodę, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kalinio pabėgimo, taip pat atliekamas tarnybinis patikrinimas. „Imtasi papildomų priemonių, siekiant užkardyti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, peržiūrimi ir vertinami apsaugos postų planai, bus įvertinta inžinerinių įrenginių kokybė bei veiksmingumas", – teigiama viešai išplatintame pranešime.
Jame nutylima, kad per tvorą lipantį bėglį pirmiausia pastebėjo bokštelyje budėjusi pareigūnė, apie tai pranešė savo kolegoms, bet šie bėglio nesuspėjo sustabdyti – šis perlipo dar per vieną tvorą. Tuo metu Kalėjimų departamentas neigė, kad kiti nuteistieji smurtavo prieš M. Stulgį.
„Nuteistasis į Pravieniškių pataisos namų administraciją ar Kalėjimų departamentą dėl psichologinio ar fizinio smurto jo atžvilgiu nesikreipė, – nurodė departamentas. – Kiekvienu atveju, gavę informacijos apie smurtinį nuteistųjų elgesį, pataisos įstaigos pareigūnai reaguoja: atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, galima nuteistojo ar nuteistųjų izoliacija, perkėlimas į kitus sektorius ar pataisos įstaigas.
Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus nuteistiesiems skiriamos nuobaudos, numatytos bausmių vykdymo kodekse, arba pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl įkalinimo įstaigoje įvykdyto nusikaltimo."
Iš Prienų kilęs M. Stulgys į pataisos namus pateko atlikti jam skirtos 7 metų laisvės atėmimo bausmės. Ji buvo skirta už tai, kad dar 2017 m. rugpjūčio 11 d. naktį su dviem bendrais negyvenamajame apleistame buvusios pradinės mokyklos pastate su dviem bendrais nužudė benamį – jam buvo suduota ne mažiau kaip trylika smūgių. Nusikaltimo padarymo metu jis dar nebuvo sulaukęs pilnametystės – jam buvo septyniolika metų. Kartu su juo buvo nuteistas ir penkiolikmetis.
