Beveik neabejotina, kad šis klausimas temdys Briuselyje vyksiantį susitikimą. Kitos 29 šalių bloko narės nusistačiusios prieš šį mėnesį Ankaros pradėtą karinę operaciją prieš kurdų kovotojus Sirijoje, Turkijos laikomus „teroristais“, bet atlikusius itin svarbų vaidmenį kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas atsisakė pasmerkti Turkijos veiksmus ir sakė, kad Ankara turi „teisėtų rūpesčių dėl saugumo“ palei savo sieną su Sirija.
J. Stoltenbergas patvirtino, kad ministrai „aptars padėtį Sirijos šiaurės rytuose“, kur, anot jo, praeitą savaitę sudarytas Turkijos ir JAV „paliaubų“ susitarimas padėjo apriboti susirėmimus.
Diplomatai sakė, kad su Ankaros atstovais buvo „atvirai“ apsikeista nuomonėmis, bet pripažino, kad Rusijos pašonėje esančios Turkijos, kaip vartų į Vidurio Rytus, strateginė reikšmė nusveria bet kokius galimus priekaištus.
Nors diskusijos „bus aštrios... nekyla jokio klausimo dėl sankcijų Ankarai arba Turkija pašalinimo [iš NATO] – tam nėra jokios procedūros“, – sakė vienas aukšto rango diplomatas.
JAV gynybos sekretorius Markas Esperis, prieš šį susitikimą kalbėdamas vienoje Briuselyje surengtoje konferencijoje, sakė, kad Turkija „juda klaidinga kryptimi“, ypač dėl šią savaitę jos sudaryto susitarimo su Rusija vykdyti bendrą patruliavimą „saugiojoje zonoje“, kurią Ankara užsibrėžusi įkurti Sirijoje.
„Turkija mus visus atvedė į itin siaubingą padėtį, ir manau, kad įsiveržimas [į Siriją] yra nepagrįstas“, – kalbėjo Pentagono vadovas.
Vis dėlto M. Esperis gynė JAV sprendimą išvesti amerikiečių pajėgas iš šiaurės Sirijos, iš esmės uždegant žalią šviesą Turkijos kampanijai.
„JAV sprendimas išvesti mažiau nei 50 karių iš puolimo zonos buvo priimtas po to, kai mums buvo labai aiškiai duota suprasti, kad prezidentas [Recepas Tayyipas] Erdoganas priėmė sprendimą veržtis per sieną“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad neketino „sukelti pavojaus tų karių gyvybėms“ arba „stoti į kovą su NATO sąjungininke“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį Amerikos strategiją Sirijoje apibendrino dar tiesmukiau: „Tegul kas nors kitas kovoja dėl šio seniai krauju sutepto smėlio.“
Vokiečių sumanymas dėl karių
Turkijos veiksmai, jos suartėjimas su Rusija ir Ankaros grasinimas paleisti į Europą pabėgėlių bangą, jeigu NATO sąjungininkai drįs kritikuoti jos puolimą Sirijoje supykdė daugelį transatlantinio bloko narių.
R. T. Erdoganas antradienį padidino šiuos nuogąstavimus, susitaręs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad rusų pajėgoms bus pavesta išvesti kurdų kovotojus iš „saugiosios zonos“ Sirijoje ir pradėti ten bendrus patruliavimus su turkais.
Vokietija iškėlė pasiūlymą, kad Sirijos šiaurės rytuose būtų nustatyta saugioji zona, į kurią būtų pasiųstos tarptautinės pajėgos, prisidedant Europai.
JAV šiam sumanymui pritarė, bet vokiečių iniciatyva didesnio palaikymo nesulaukė.
Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer sakė, kad pateiks šį planą aptarti per susitikimą su kolegomis Briuselyje, bet ji ketvirtadienį vėlavo į susitikimo pradžią.
J. Stoltenbergas sakė, kad Vokietijos pasiūlymą turėtų patvirtinti Jungtinės Tautos, todėl „prieš priimant bet kokį sprendimą reikia išsamiau jį aptarti“.
Belgijos gynybos ministras Didier Reyndersas sakė, kad „iš principo palankiai vertiname tokį susitarimą dirbti kartu, bet, kita vertus, dabar padėtis visiškai kitokia“, kai Turkija ir Rusija sudarė susitarimą dėl veiksmų šiaurės Sirijoje.