Iš tardymo izoliatoriaus į Pravieniškių pataisos namus M. Stulgys pateko sausio mėnesį būdamas visiškai sveikas, tačiau šiandien, po įkalinimo įstaigoje praleistų metų, jo sveikatos būklė sukėlė abejonių ne tik vyro advokatui, bet ir prokurorei bei teisėjai, – ketvirtadienį Kaišiadorių teismas atvertė baudžiamąją bylą, kurioje M. Stulgiui pateikti kaltinimai dėl pabėgimo iš pataisos namų.
Prieš pusantro mėnesio Lietuvos kalėjimų sistemą sudrebino istorija, kai iš Pravieniškių pataisos namų Pirmojo lokalinio sektoriaus, perlipęs dvi spygliuotas tvoras, pabėgo nuteistasis. Jis buvo surastas maždaug po 4 valandų, kai kuo ramiausiai ėjo keliu Vilnius–Kaunas. Atgal į įkalinimo įstaigą parvežtas nuteistasis buvo uždarytas į baudos izoliatorių, su juo nebuvo leidžiama susisiekti nei artimiesiems, nei žiniasklaidos atstovams – iš pradžių pataisos namų vadovybė teigė, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl pabėgimo, o vėliau nurodė, kad susitikti nenori pats M. Stulgys.
Šiuo metu nuteistasis jau iškeltas iš Pravieniškių pataisos namų – nutarta jį pervežti į įkalinimo įstaigą Alytuje. Iš čia M. Stulgys ketvirtadienį ir buvo atvežtas į Kaišiadorių teismą, kur turėjo būti nagrinėjama jam iškelta baudžiamoji byla. Bet prasidėjęs procesas pakrypo netikėta linkme – visos bylos šalys suabejojo kaltinamojo sveikatos būkle.
„Kaip jūs jaučiatės?“ – po daugybės kitų klausimų, į kuriuos M. Stulgys neatsakė, kaltinamojo klausė bylą nagrinėjanti teisėja Rasa Balsevičienė.
„Stoviu, kaip stoviu“, – nedrąsiai tik po keliolikos sekundžių atsakė jis. Dviejų policijos pareigūnų saugomas kaltinamasis nesugebėjo įvardyti net savo namų, kuriuose gyveno iki suėmimo, adreso.
Paklaustas, ar pripažįsta kaltę dėl pabėgimo iš pataisos namų, ilgai svarstęs, ką atsakyti, M. Stulgys vis dėlto atsakė, kad nevisiškai, tačiau daugiau nedetalizavo. „Neturiu ką pasakyti“, – tyliai kalbėjo jis. O vėliau, sulaukęs kitų klausimų, tepasakė, kad nelabai nori į juos atsakinėti. Kodėl, taip pat neatsakė, tik pridūrė, kad nelabai atsimena, kaip pabėgo iš įkalinimo įstaigos.
„Ėjau namo“, – paklaustas, kur ėjo pabėgęs iš pataisos namų, atsakė M. Stulgys. O kur yra jo namai, vėl negalėjo atsakyti.
Kaltinamąjį ginantis advokatas Aleksandras Kuznecovas neslėpė, kad su kaltinamuoju buvo sunku susikalbėti ir ikiteisminio tyrimo metu, kai pareiškus įtarimus dėl pabėgimo jis buvo apklaustas kaip įtariamasis. „Kai buvo baigtas tyrimas ir byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota į teismą, kaltinamasis paguldytas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur buvo tiriama jo psichinė būklė“, – advokatas teismo paprašė M. Stulgiui skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę ir nustatyti, ar jis yra sveikas ir gali stoti prieš teismą.
Tokiai pozicijai pritarė ir Kaišiadorių prokurorė Alima Petruškevičienė: „Perduodami bylą į teismą neturėjome duomenų, kad M. Stulgys turėtų problemų su sveikata, bet dabar paaiškėjo, kad jis gulėjo psichiatrijos skyriuje – valstybiniam kaltintojui kilo abejonių dėl kaltinamojo sveikatos būklės, šis net negali pasakyti savo gyvenamosios vietos adreso.“
Teisėja R. Balsevičienė palaikė tiek advokatą, tiek prokurorę, tačiau prieš skirdama ekspertizę nutarė gauti daugiau duomenų iš įkalinimo įstaigos apie kaltinamojo sveikatos būklę. Kad ji būtų tiriama, neprieštaravo ir M. Stulgys.
Kas turėjo nutikti, kad per metus, praleistus už grotų, nuteistasis galėjo pasikeisti neatpažįstamai, nuspėti nėra sunku – iš karto po pabėgimo M. Stulgio šeimos nariai DELFI prisipažino, kad pirmą kartą į įkalinimo įstaigą su daugybę kartų teistais ir pavojingais nusikaltėliais įkalintas prieniškis daug kartų skundėsi, kad jį skriaudžia kiti nuteistieji, esą dėl to prašė pareigūnų pagalbos, tačiau niekas nereagavo – kartą, kai jis buvo sužalotas, esą bijodamas sulaukti dar didesnių nemalonumų tyrėjams nurodė, jog pats netyčia susižalojo.
Duomenų, kad buvo skriaudžiamas, baudžiamojoje byloje, kurioje ikiteisminį tyrimą atliko Pravieniškių pataisos namų pareigūnai, nėra – esą tik kai kurie kaliniai buvo užsiminę, kad M. Stulgys iš anksto planavo pabėgti iš zonos, nes norėjo susitikti su savo mergina.
Tokie liudijimai nestebina M. Stulgio advokato, šis pažymėjo, kad dabar baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras į zoną pateko sveikas.
„Jis nenori sakyti pabėgimo motyvų, jeigu jį ir skriausdavo, jam turbūt nenaudinga apie tai šnekėti, vis vien pataisos įstaigoje reikės dar būti, – gal dėl to nenori sakyti tikrų motyvų, – sakė A. Kuznecovas. – O norėdamas sau palengvinti dalią galėtų prisipažinti ir ką nors sugalvoti, kad trečdaliu būtų sumažinta bausmė, tačiau net to nedaro. Galėtų nebūtinai tikrus motyvus atskleisti, tarkime, kad merginą norėjo pamatyti, – normalus motyvas, užsimanė ir pabėgo, nei kas tai paneigtų.“
Tuo metu M. Stulgio sesuo DELFI yra prisipažinusi, kad pastaruoju metu jos brolis bijodavo kalbėti apie tai, kas vyko pataisos namuose: „Jis visada manimi labiausiai pasitikėdavo, bet, kai kalbėdavome apie gyvenimą už grotų, jis visada atsakydavo, kad negali apie tai kalbėti, nors daugybę kartų skundėsi, kad jį skriaudžia. Kartą paklausiau, ar kam nors apie tai papasakojo, bet jis net nesileido į kalbas, sakė: „Sese, nepyk, negaliu šia tema šnekėti, nes jeigu kas išgirs, man liūdnai baigsis.“
„Brolis iš pataisos namų bėgo ne šiaip sau, jis man išvakarėse telefonu sakė, kad ten daugiau neištvers, – pasakojo ji. – Kad planuoja pabėgti, aš net negalėjau įsivaizduoti, bet žinojau, kad jis nebenori toliau gyventi. Labai bijojau, kad ko nors sau negero nepasidarytų. Jis buvo manęs prašęs atvažiuoti į pasimatymą, norėjo kažką papasakoti, bet aš vis neturėjau laiko. Jau buvau suplanavusi trečiadienį nuvažiuoti, tačiau taip ir nesuspėjau. Norėjau su juo susitikti, bet dabar neleidžia ir dar mėnesį neleis – sakė, gali pamiršti. Pareigūnai nieko nesako, jokios informacijos neteikia – galbūt jis net sumuštas, aš nežinau.“
Nuteistojo sesers teigimu, dar prieš patekdamas į Pravieniškes jis guodėsi, kad bijo patekti į pataisos namus. O kai pateko, iš karto užsitraukė kitų nuteistųjų nemalonę.
„Žinau, kad brolį nuolat mušdavo, jis ne kartą skundėsi, be to, yra pažįstamų, kurie sakė, kad su šlapiais rankšluosčiais duše daužydavo, nes nuo jų nelieka jokių žymių, – kalbėjo moteris. – Kartą brolį taip primušė, kad jis buvo su mėlynėmis, pats man guodėsi, be to, tada prireikė ir medikų pagalbos.“
„Kai brolis pateko į pataisos namus, iš pradžių prašė, kad atsiųsčiau šiek tiek pinigų, – du kartus nusiunčiau po 20 eurų, o po kiek laiko jo paklausiau, ar dar atsiųsti, bet jis pasakė, kad nesiųsčiau, nes vis tiek tų pinigų nemato, sakė, geriau pasistengs, pats užsidirbs“, – pasakojo nuteistojo sesuo.
Šiuo metu užsienyje gyvenantis M. Stulgio brolis tikino, kad vienas Pravieniškėse dirbantis pareigūnas pasakojo, jog uždirbtus pinigus kiti nuteistieji atimdavo, o tą vakarą, kai jis pabėgo iš pataisos namų, kiti kaliniai planavo jį pažeminti iki žemiausios – „gaidžių“ – kastos.
„Jį vienas jaunas berniukas užstojo, už tai jis nesunkiai buvo sužalotas“, – sakė jis.
„Patikėkite, broliui tikrai ne pyragai ten buvo, išvakarėse jis verkdamas skambino motinai ir sakė, kad nebenori daugiau gyventi, tik prašė jos pasimelsti ir ant rankos užsirišti raudoną kaspiną, – kalbėjo M. Stulgio brolis. – Kad ketina bėgti, jis nesakė, bet greičiausiai paskutinę minutę taip nutarė – arba mirti, arba – bėgti, blogiau nebus.“
„Visi iš kalbų žinome, kokie „zonoje“ yra kalinių įstatymai, tačiau juk taip neturėtų būti – pareigūnai privalo užtikrinti tvarką, padėti nuteistiesiems pasitaisyti, bet kaip jie gali pasikeisti, jeigu ten vyksta dar didesnės nesąmonės nei laisvėje“, – sakė nuteistojo brolis.
„Jis – dar visai vaikas, pirmą kartą pateko už grotų, nuo pat pradžių jį ištisai terorizavo kiti nuteistieji, – apie M. Stulgį po pabėgimo DELFI pasakojo vienas pataisos namų pareigūnas, prašęs neskelbti vardo ir pavardės. – Niekam nėra paslaptis, kad apie tai jis sakė visiems pareigūnams – ir būrio viršininkui, ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams, tačiau visi nekreipė dėmesio, esą reikia laiko, ir jis apsipras.“
Kalėjimų sistemos darbuotojo teigimu, užguitas nuteistasis gerą savaitę nuolat lankėsi pas įkalinimo įstaigos medikus, jiems taip pat papasakojo apie patiriamas patyčias.
Už tai, kad pabėgo iš pataisos namų, septynerių metų laisvės atėmimo bausme nuteistam M. Stulgiui gresia areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Vis dėlto, jeigu būtų nustatyta, kad jis dėl sveikatos būklės negali atlikti bausmės, teismas turėtų taikyti priverčiamąsias gydymo priemones.
DELFI primena, kad iš pataisos namų M. Stulgys paspruko rugsėjo 8 d. vakarą. Šis kalinio pabėgimas kaip reikiant sukėlė sumaištį: į pagalbą pareigūnai pasitelkė ir savo kolegas, buvo šukuojamos apylinkės, maždaug po 20 min. į orą net pakeltas sraigtasparnis.
Informacija apie pasprukusį kalinį netrukus pasirodė kalinių forumuose internete, iš namų į darbą naktį atvyko ir pataisos namų vadovas.
Tuo metu Kalėjimų departamentas apie neramius įvykius pateikė gana „sausą“ informaciją: 22.25 val. iš pirmojo sektoriaus pasišalino nuteistasis, jis apie 2 val. sulaikytas kelyje Vilnius–Kaunas, netoli įstaigos, vyras šiuo metu izoliuotas.
„Įstaigos administracija dėkoja policijos ir kitų teisėsaugos institucijų darbuotojams už pagalbą“, – nurodė departamento atstovai.
Daugiau apie įvykį pareigūnai nebuvo linkę pateikti informacijos, nurodę, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kalinio pabėgimo, taip pat atliekamas tarnybinis patikrinimas.
„Imtasi papildomų priemonių, siekiant užkardyti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, peržiūrimi ir vertinami apsaugos postų planai, bus įvertinta inžinerinių įrenginių kokybė bei veiksmingumas“, – teigiama viešai išplatintame pranešime. Jame nutylima, kad per tvorą lipantį bėglį pirmiausia pastebėjo bokštelyje budėjusi pareigūnė, apie tai pranešė savo kolegoms, bet šie bėglio nesuspėjo sustabdyti – jis perlipo dar per vieną tvorą.
Kalėjimų departamentas neigė, kad kiti nuteistieji smurtavo prieš M. Stulgį.
„Nuteistasis į Pravieniškių pataisos namų administraciją ar Kalėjimų departamentą dėl psichologinio ar fizinio smurto jo atžvilgiu nesikreipė, – nurodė departamentas. – Kiekvienu atveju, gavę informacijos apie smurtinį nuteistųjų elgesį, pataisos įstaigos pareigūnai reaguoja: atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, galima nuteistojo ar nuteistųjų izoliacija, perkėlimas į kitus sektorius ar pataisos įstaigas. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus nuteistiesiems skiriamos nuobaudos, numatytos bausmių vykdymo kodekse, arba pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl įkalinimo įstaigoje įvykdyto nusikaltimo.“
Iš Prienų kilęs M. Stulgys į pataisos namus pateko atlikti jam skirtos 7 metų laisvės atėmimo bausmės. Ji buvo skirta už tai, kad dar 2017 m. rugpjūčio 11 d. naktį su dviem bendrais negyvenamajame apleistame buvusios pradinės mokyklos pastate su dviem bendrais nužudė benamį – jam buvo suduota ne mažiau kaip trylika smūgių. Nusikaltimo padarymo metu jis dar nebuvo sulaukęs pilnametystės – jam buvo septyniolika metų. Kartu su juo nuteistas ir penkiolikmetis.
Daugiau apie įvykius Pravieniškių pataisos namuose skaitykite paspaudę šią nuorodą.