Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje apsilankę ugniagesių ir Alytaus savivaldybės atstovai sakė, kad dabar jau tėra likę tik nedidelių gaisro židinių, ir tikimasi, kad gaisras bus užgesintas jau šiandien.
Nacionalinės visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento direktorė Dalytė Nekraševičienė žurnalistams atsakė į klausimus, ką gyventojams reikėtų daryti toliau – kaip susitvarkyti namus, ar saugu valgyti iš lauko nusiskintą obuolį, arba geri šulinio vandenį.
Specialistė ramino labiausiai įsibaiminusius gyventojus, kad nelaimės Alytuje mastai tikrai neprilygsta Černobyliui, ir nereikia taip bijoti liekamųjų reiškinių.
„Aš girdėjau žmonių šnekant, kad „mes nusipirkome jodo, ir jį geriame“. Jodo negerkite. Tai tikrai nėra jokiu būdu Černobylis. Iš tikro nerekomenduojame valgyti maisto, kuris buvo lauke, pavyzdžiui, obuolių, nes nežinome, kiek iškrito dioksinų, aromatinių angliavandenilių. Didžioji dalis lauko gėrybių jau nuimta, o liko tik pavienės, tai geriau nerizikuokime ir to nedarykime. Tačiau tikrai tai nėra didžiulio masto stichinė nelaimė“, – sakė D. Nekraševičienė.
Patalpas reikės išsivėdinti ir išsivalyti
Specialistė paaiškino, kad, kai bus paskelbta, kad gaisras yra užgesintas, vietos gyventojai galės normaliai išsivėdinti namus.
„Kol gaisras yra neužgesintas, kol dar yra balto dūmo, kuris reiškia cheminę ir kietųjų dalelių taršą, tai mes rekomenduojame vėdinti, tačiau tai daryti efektyviai. Tai reiškia, kad reikia atidaryti langus, ypač, jeigu jie yra skirtingose pasaulio pusėse, ir padaryti skersvėjinį vėdinimą, palaikyti 5-10 minučių, ir uždaryti. Vėdiname tik tada, kai nesijaučia kvapo, nesimato dūmo“, – sakė D. Nekraševičienė.
Kalbėdama apie namų valymą, specialistė pabrėžė, kad Alytaus miestas nebuvo labai uždūmintas, jis gavo palyginti nedaug taršos.
„Kadangi dažniausiai nesimato jokių suodžių arba kokių matomų užteršimų, tai užtenka paprastų valymo priemonių. Jomis išsivalome, išvėdiname, ir tada galime sakyti, kad aplinka yra saugi“, – sakė D. Nekraševičienė.
Pasak specialistės, pavėjinėje pusėje, kur matosi suodžiai, iškritusios dalelės, tada jau valymas yra šiek tiek sudėtingesnis.
„Tada valant būtina naudoti asmens apsaugos priemones, nes iškritusios medžiagos yra pavojingos cheminės medžiagos. Tai reiškia, kad reikia naudoti respiratorių, pirštines ir vienkartines priemones.
Pradžioje turėtų būti sausas valymas – tai yra nuvalymas vienkartinėmis servetėlėmis. Po valymo tas priemones reikia surinkti į uždarus maišus. Alytaus rajono savivaldybė vienkartines valymo priemones paskui surinks ir atiduos į pavojingų atliekų surinkimo punktus.
Paskui turėtų sekti drėgnas valymas. Gali būti naudojamos priemonės, skirtos suodžių valymui, arba, jeigu nusivalo, tai – bet kurios kitos įprastos priemonės. Galiausiai reikia išvėdinti, ir viskas turėtų būti gerai“, – sakė D. Nekraševičienė.
Specialistė teigė, kad jie yra paėmę gyvenamųjų patalpų oro bandinius.
„Tie bandiniai priešvėjinėje pusėje neparodė jokių degimo produktų ir jų viršijimų. Šiandien paimsime mėginius pakartotinai. Šitie tyrimai turėtų patvirtinti patalpų oro nekenksmingumą“, – sakė D. Nekraševičienė.
Ar galima sodinti daržą – paaiškės kitąmet
Vietos gyventojai tik kitais metais pavasarį gaus galutinį atsakymą, ar jiems saugu sodinti darže lauko gėrybes.
„Vakar buvo paimti dirvožemio mėginiai, ir mes darysime dirvožemio užterštumo monitoringą. Tai reiškia, kad bus nustatinėjama daug sunkiųjų metalų ir aromatinių angliavandenilių, ir rezultatai parodys, kiek tas dirvožemis užterštas, ir kiek atitinka higienos normas. Šitą informaciją bus galima pasakyti vėliau. Kartosime tyrimus pavasarį, tada tikrai bus žmonėms pateikta informacija, ar galima toje vietoje sodinti daržą“, – sakė D. Nekraševičienė.
Vanduo – saugus
Specialistai tyrė šulinio vandenį. Pirmojo tyrimo metu nebuvo nustatyta padidėjusio užterštumo sunkiaisiais metalais arba aromatiniais angliavandeniliais.
Antradienį buvo atliktas pakartotinis tyrimas.
„Čia liečia tik Miklusėnų gyvenvietę, nes kitur, kur centalizuotas vandens tiekimas, ten viskas gerai. Mūsų žiniomis, dabartinėmis sąlygomis vanduo yra saugus“, – sakė D. Nekraševičienė.
Kur slinko debesis – geriau negrybauti
Paklausta, ar aplinkiniuose miškuose saugu grybauti, specialistė pakartojo, kad dešimties kilometrų spinduliu aplink gaisravietę bus atliekami dirvožemio tyrimai.
„Prie pat, kur ėjo šleifas, geriau dabar negrybauti. Lygiai tas pats – kas su obuoliais“, – sakė D. Nekraševičienė.