„Mes pasirengę remti bet kokią grupę, vykdančią liaudies pasipriešinimą Turkijos agresijai“, – sakė jis vaizdo įraše, kurį paskelbė prezidentūra.
„Tai ne politinis sprendimas... Dabar nepriiminėjame jokių politinių sprendimų“, – sakė prezidentas vyriausybinėms pajėgoms ties fronto linija Idlibo provincijoje.
„Tai konstitucinė pareiga ir nacionalinė pareiga“, – sakė jis.
Turkija ir jos sąjungininkai Sirijoje spalio 9 dieną pradėjo puolimą prieš kurdų kovotojus Sirijos šiaurės rytuose, prieš tai iš šių rajonų atsitraukus JAV kariams.
Turkija nori nustatyti buferinę zoną Sirijos šiaurėje, taip siekdama neprisileisti prie savo pietinės sienos kurdų pajėgų, kurias laiko teroristais.
Pagal praėjusią savaitę paskelbtą paliaubų susitarimą, kuriam tarpininkavo JAV, kurdai iki antradienio vakaro turi atitraukti savo kovotojus iš 120 km ilgio pasienio ruožo.
Kurdų vadovaujamos Sirijos demokratinės jėgos (SDF) buvo svarbus JAV sąjungininkas kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje ir per šią kovą neteko 11 tūkst. savo kovotojų.
JAV karių atsitraukimas daugelio buvo laikomas Sirijos kurdų, per šalies pilietinį karą siekusių autonomijos, išdavimu.
Damaskas anksčiau kaltino kurdus išdavyste dėl jų aljanso su Vašingtonu.
Turkų puolimas privertė kurdus siekti režimo pagalbos ir susitarti dėl B. al Assado pajėgų dislokavimo kai kuriuose šiaurės rytų rajonuose – pirmą kartą po kelerių metų pertraukos.
Režimo pajėgos be susirėmimų su turkais jau buvo dislokuotos pasienio mieste Ain al Arabe ir toliau į pietus esančiame Manbidže.
B. al Assadas ne kartą sakė, kad galiausiai atkurs vyriausybės kontrolę visose Sirijos dalyse, išstumdamas sukilėlius ir džihadistus.