Bet jei priėjote ribą, kai atrodo, kad nekenčiate savo vyro, tikriausiai neaišku, ką daryti. Neapykanta – stiprus jausmas, toks, kurios, kaip buvome mokyti, santuokoje neturėt būti. Tačiau būna, nuolat. „Terapijos proceso metu klientės pareiškia, kad nekenčia savo vyri. Šis pareiškimas man girdėtas“, – teigia psichoterapeutė Kelly Kitley.
Tad ką daryti, jei jaučiate neapykantą žmogui, kurį žadėjote mylėti iki gyvenimo pabaigos? Keturi psichoterapeutai dalinasi savo įžvalgomis.
Susitelkite į tai, kas patinka
K. Kitley teigimu, žmonės dažnai vartoja žodį „neapykanta“, norėdami pasakyti, kad esamoje situacijoje jaučiasi nelaimingi. „Įprastai jie taip sako supykę arba perdėdami“, – sakė psichoterapeutė. Dalis žmonių iš tiesų jaučia neapykantą ir galvoja apie skyrybas, bet, pasak K. Kitley, neapykanta dažnai tiesiog nusako žmogaus reakciją, nepasitenkinimą.
Ji pataria – susitelkite į tai, kokie sutuoktinio bruožai jums patinka. „Niekas nėra vien tik geras ar vien tik blogas“, – aiškina ji. Prisiminus gerąsias sutuoktinio savybes, bus lengviau blaiviau įvardinti situacija, nedaryti drastiškų išvadų.
Pasistenkite suprasti santykį su pačia savimi
Seksologės, porų psichoterapeutės Megan Stubbs teigimu, neapykantą, nusivylimą dažnai pajuntame, kai nutrūksta komunikacija – ne tik tarp jūsų ir partnerio, bet ir su pačiu savimi.
„Prieš rodydami pirštu į kitą, pasigilinkite į save, – siūlo ji. – Ar aptarėte šį klausimą su partneriu? Ar prisidėjote prie šio problemos atsiradimo?“ M. Stubbs pabrėžia – tai nereiškia, kad jūs – tas blogasis, tai reikalinga tam, kad pažvelgtumėte į situaciją iš perspektyvos. Sąžininga savianalizė galbūt atskleis, kad neišsakėte savo nepasitenkinimo sutuoktiniui, todėl problema (ir nusivylimo pojūtis) pagilėjo.
Bet jei jums atrodo, kad vis tik stengėtės, kalbėjote, dabar metas prabilti partneriui. Jei jaučiatės lyg užsikirtusi plokštelė, o iš jo pusės nesulaukiate pastangų, tai – signalas. Jeigu jo elgesys nesikeičia, galbūt metas pradėti planuoti, kaip nutraukti šiuos santykius.
Identifikuokite, kas iš tiesų vyksta
Kartais įsisąmoninta neapykanta mus taip apakina, kad sunku suvokti, kas iš tiesų vyksta. „Aš paklausiu, ar tai, ką jaučia mano klientė, yra pyktis ant sutuoktinio, – teigia porų psichoterapeutė Amie Harwick iš Vest Holivudo. – Jei paaiškėja, kad emocija – pyktis, tada galime pamėginti suprasti, kas kelia pyktį ir kaip moteris mato situacijos sprendimą.“
Labai retai neapykanta plyksteli be kokio nors katalizatoriaus, pabrėžia A. Harwick. Svarstant, kaip judėti į priekį, pirmas žingsnis – identifikuoti, kodėl kyla pyktis. „Būtina suprasti, atpažinti pyktį, prieš imantis kokių nors veiksmų santykiuose“, – teigia specialistė.
Stenkitės atskleisti ir po pykčiu slypinčias emocijas
Labai retai žmogus jaučia vien neapykantą, taigi svarbu identifikuoti, ką dar jaučiate. „Savo darbe dažnai pastebiu, kad po neapykanta slypi pyktis, o po pykčiu – skausmas, – aiškina psichoterapeutė Rachel Sussman. – Po skausmu dažnai slypi liūdesys ir nusivylimas. Taigi pakalbėkime ir pamėginkime suprasti, kas vyko iki dabarties momento.“
R. Sussman pabrėžia – moterys skatinamos nejausti neapykantos, pykčio, bet šių emocijų jautimas gali būti pirmas žingsnis į suvokimą, kad egzistuoja problema, ir į problemos sprendimą.
„Moterys auklėtos taip, kad būtų patenkintos, laimingos, bet tai gali slopinti tai, ką jos iš tiesų jaučia“, – sako psichoterapeutė. Nebijokite stiprių emocijų, bet ir nesileiskite jų visiškai užvalomos. Neapykanta gąsdina tik tada, kai nesistengiate suprasti, kaip iki jos prieita. O pastangos suprasti – lengviausias būdas aiškiai, objektyviai įvertinti savo santykių padėtį.
