„Bloomberg“ duomenimis, spaudžiant pasaulinei įtampai ir silpnėjant naftos kainoms, 14.45 val. Osle krona siekė 10,1641 už eurą.
„Kronai nesiseka rizikingoje aplinkoje, – anksčiau trečiadienį pažymėjo „Swedbank“ ekonomistas Kjetilas Martinsenas. – Išaugusio neapibrėžtumo eroje, kai prekybos karas stabdo globalizacijos tempą ir dėl to mažėja tokių prekių kaip nafta ir dujos paklausa, investuotojai, regis, vengia mažų atvirų ekonomikų valiutų, tokių kaip krona.“
Norvegija yra didžiausia Vakarų Europos naftos gamintoja ir beveik pusę savo eksporto gauna iš naftos ir gamtinių dujų. Lyginamoji „Brent“ naftos kaina nuo šių metų balandžio mėnesio aukščiausio lygio nukrito daugiau kaip 20 proc. ir trečiadienį Londone siekė maždaug 58,90 dolerius už barelį.
„Norges Bank“ stebisi valiutos silpimu, kuris nuo 2018 m. rugsėjo leido keturis kartus padidinti palūkanų normas. Centrinis bankas padidino savo valiutos kurso pusiausvyros prognozę, o tai reiškia, kad silpnėjančią valiutą dabar vertina kaip struktūrinį poslinkį.
Silpna valiuta Norvegijai tapo pranašumu per istorinį naftos nuosmukį 2014–2017 m., o tai leido kitoms pramonės šakoms išlikti konkurencingoms. Krona išliko silpna, nepaisant per pastaruosius dvejus metus santykinai atsigavusių naftos kainų.
Ministrė pirmininkė Erna Solberg, vadovaujanti centro dešiniųjų vyriausybei, pareiškė, kad Norvegijos konkurencingumas pasaulinėje prekyboje dėl pastovaus ilgalaikio kronos nuosmukio „labai pasitaisė“.
