LRKD vadovė G.Gudzevičiūtė tikina, kad Telšių Raudonojo Kryžiaus patalpos, priešingai nei teigiama spaudos konferencijoje, nebuvo parduotos.
„Kalbant apie uždarytus skyrius – per pastaruosius metus tikrai sumažinome skyrių skaičių. Bet, priešingai nei teigiama viešumoje, tai buvo daroma apgalvotai. Skyrių skaičius nėra organizacijos tikslas, mūsų prioritetas yra pagalbos krizės paliestiems žmonėms kokybė.
Miestuose, kuriuose neliko LRKD narių ir kuriuose nebuvo vykdomos jokios programos, skyrių veikla buvo sustabdyta. Taip pat buvo sustabdyta veikla skyriuose, kur buvo nustatyta, kad nėra veikiama skaidriai ir veikla neatitinka organizacijos vertybių.
Pažymime, kad skyrių veiklas planuojame atnaujinti, kai tik rasime kompetentingų ir skaidrių naujų žmonių.
Alytaus skyriaus veiklos uždarymo/sustabdymo klausimas išvis niekuomet nebuvo keliamas“, – teigia LRKD vadovė.
Jos teigimu, svarbu paminėti ir tai, kad organizacija per 2019 metus darbo sutartis nutraukė su 2 darbuotojais iš regionų (organizacijoje dirba apie 90 žmonių). Abiem atvejais Darbo ginčų komisija nustatė, kad darbo sutarčių nutraukimai buvo teisėti.
„2019 metais organizacijos valdyba priėmė sprendimą, kad paramos gavėjai negali būti organizacijos nariais. Ši praktika, kuri prisideda prie efektyvesnio interesų konfliktų suvaldymo, taikoma ir kitose judėjimo nacionalinėse draugijose. Remiantis šiuo sprendimu, nariai turėjo pateikti interesų deklaracijas. Nariai, kurie nedeklaravo savo interesų, buvo pašalinti“, – pažymi G.Gudevičiūtė, nurodydama, kad LRKD lygiuojasi į Skandinavijos Raudonųjų Kryžių modelį, ten teikiamų paslaugų krizės paliestiems žmonėms kokybę ir savanorystės kultūrą.
Generalinė sekretorė, aiškindama, kodėl reikėjo pokyčių, sako, kad prieš tai Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus federacija, kurios dalimi yra ir Lietuvos Raudonasis Kryžius, atliko tyrimą Lietuvoje, po kurio pateikė rekomendacijas, kaip gerinti LRK veiklą.
Federacija pažymėjo, kad kai kurie skyriai veikia kaip vienos šeimos organizacijos, skyrių projektai vykdomi ne pagal pažeidžiamumo kriterijus, o pagal pinigus skiriančių institucijų norus ir reikalavimus. Taip pat pažymėta, kad organizacija finansiškai nėra tvari, jos kultūra nėra nukreipta į tai, kaip pritraukti ir išlaikyti savanorius, trūksta vieningų programų, o įgyvendinamų projektų poveikis ir vertė yra maži.
Todėl reaguodama į šiuos pastebėjimus, 2017 metais organizacijos valdyba priėmė sprendimą keisti veiklos modelį. Organizacijos pokytis apima tris pagrindinius elementus – vieningų humanitarinių programų vykdymą visoje Lietuvoje, savanorystės tinklo stiprinimą ir finansinio organizacijos tvarumo užtikrinimą.
„Taip pat pažymime, kad LRK yra nepriklausoma nevyriausybinė organizacija, kurios vienas iš pagrindinių principų yra neutralumas. Siekdamas išsaugoti visuotinį pasitikėjimą, Raudonojo Kryžiaus judėjimas negali įsitraukti į politinio, religinio, rasinio ar ideologinio pobūdžio polemiką. Taip pat demokratinėje valstybėje politikai ir politinės partijos neturėtų kištis į nevyriausybinių organizacijų veiklą ir bandyti jas paveikti.
Raudonojo Kryžiaus judėjimas yra nepriklausomas. Nacionalinės draugijos, būdamos savo vyriausybių pagalbininkėmis humanitarinėje srityje ir laikydamosi savo šalių įstatymų, turi išsaugoti savo savarankiškumą, kad galėtų visada veikti pagal judėjimo principus“, – sako G.Gudzevičiūtė.
Dėl susidariusios padėties Lietuvos Raudonajame Kryžiuje Seimo narys Robertas Šarknickas ketina kreiptis į Seimo kontrolierius ir teisėsaugą.
„Aš tikrai surinksiu ne vieną Seimo nario parašą, kadangi nebuvo atlikta išorinio organizacijos audito per pastaruosius metus. Mes Seimo kontrolieriui teiksime raštą ir tada bus greičiausiai kreiptasi į FNTT, atliekamas išorinis auditas, nes čia liečia ir materialinį turtą, ir rinkimus“, – pabrėžė R. Šarknickas.
Seime surengtoje spaudos konferencijoje Mažeikių skyriaus narė Vykinta Korsakienė sakė, kad po gegužės mėnesį vykusio Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos (LRKD) XV suvažiavimo, kuriame buvo pareikštas nepasitikėjimas LRKD valdyba, ši destruktyvi veikla įgavo neregėtą mastą. Balsavusieji už nepasitikėjimą masiškai išbraukti iš organizacijos. Pasak jos, iš buvusių 1300 narių, išreiškusių nepasitikėjimą valdyba, išbraukta didžioji dalis – apie 900. Suvažiavime dalyvavo atstovai iš 16-os skyrių, didžioji dalis delegatų aktyvo po suvažiavimo, pasak V. Korsakienės, pašalinti iš organizacijos.
„Ką valdyba padarė per trejus metus? Pirmiausia dingo visa informacija apie Raudonojo Kryžiaus skyrius. Skyriai tapo izoliuoti vienas nuo kito ir nieko vienas apie kitą nežinojo. Per trejus metus parduotos patalpos Kaune ir Klaipėdoje. Visi skyriai išgyvena iš to, kad rašo projektus, tai yra išsilaiko patys. Bet centrui, matyt, per mažai lėšų, nėra pelno ir save išsilaikantys skyriai yra uždarinėjami vienas po kito, slapta. Mes nieko nežinome. Tik kai kilo skandalas Panevėžyje, mes sužinojome, kad uždarė ten sėkmingai veikiantį, daug narių turintį skyrių. Paskui sužinojome, kad nuspręsta parduoti septynių skyrių patalpas, kurias jiems dovanojo užsienio partneriai“, – sakė V. Korsakienė.
Pasak jos, per trejus valdybos gyvavimo metus iš 38-ių veikusių organizacijos regioninių skyrių Lietuvoje liko tik 20. Uždaryti Utenos, Anykščių, Kaišiadorių, Kauno, Panevėžio Vilniaus miesto ir rajono bei kiti skyriai.
Taip pat, pasak jos, pastebima dar viena tendencija – vietoj panaikintų skyrių kuriami butaforiniai.
„Naikinant skyrius regionuose, lygiagrečiai Vilniuje ir Kaune įkuriami skyriai, Panevėžyje atkuriamas skyrius. Koks tikslas? Greičiau pritraukti savų, kad išlaikyti valdžią. Palaukite, tai kam garbės nariui, kuris negauna atlyginimo šitaip įsikibti valdžios? Tai kažkas vyksta ne taip. Įdomiausia, kad Vilniaus skyriui vadovauja valdybos narys, kuriam pareikštas nepasitikėjimas. Čia dar ir interesų konfliktas, nes jam, kaip skyriaus vadovui, turi vadovauti generalinė valdyba, kuriai jis pats priklauso. Ir tokie butaforiniai skyriai pritraukė narių, kad šiandien jų yra daugiau nei tų, kurie išsiskaptavę raudonąjį kryžių turime kaktose, kurie šitiek metų dirbam, šitiek metų nešame garbingą Raudonojo Kryžiaus vėliavą. Dar įdomiau tai, kad regiono nariu paprastai būna žmogus, kuris toje teritorijoje gyvena, o dabar, pavyzdžiui, Klaipėdos delegatu tampa centro darbuotojas“, – pabrėžė V. Korsakienė.
Dvidešimt metų Telšių Raudonojo Kryžiaus skyriuje savanoriaujanti Ilona Stančikienė sako, kad skyrius visada išsilaikydavo iš projektų ir dviejų procentų gyventojų pajamų mokesčio. Skyriaus savanoriams esą smūgis buvo sužinojus, kad ketinama parduoti švedų partnerių jiems nupirktas patalpas. Negana to, skyriaus nariai, anot jos, dabar patiria psichologinį spaudimą, yra kaltinami tariamu veiklos neskaidrumu.
Alytaus skyriaus Simno poskyrio savanoris Arūnas Narauskas sako, kad organizacijoje dirba 15 metų, tačiau nežino, ar tebėra jos narys. Tokioje nežinioje, sakė jis, yra dauguma Simno savanorių, tokia informacija jiems neteikiama. Nepaisant to, veiklą jie ir toliau vykdo, nors žinoma, kad Simno poskyrio valdyba iš organizacijos pašalinta.