Seimas ketvirtadienį priėmė tokias pataisas: už tai balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 5, o susilaikė 22.
„Valstietis“ Viktoras Rinkevičius tikino, kad nauja valstybės atsargų kaupimo tvarka leis pigiau suklaupti šį rezervą.
„Vien sudaryti žemės ūkio ir maisto atsargas reikia 20 mln. eurų. Tai mes tada turėtume kitų metų biudžete numatyti tą sumą. (...) Maistas turi galiojimo terminą, jis pasibaigia ir kasmet reikia pakeisti, tai kainuotų dar apie 7 mln. eurų kasmet. Dar saugojimas netoli 1 mln. eurų“, – kalbėjo parlamentaras.
Tačiau Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas pareiškė, kad tokiomis pataisomis taupoma šalies ir piliečių saugumo sąskaita.
„Faktinį rezervą keičiame preliminariomis sutartimis ir galime puikiai įsivaizduoti,
kad krizės atveju, karo atveju (...) ta sandorio šalis bus lygiai taip pat paveikta ir negalės įgyvendinti įsipareigojimų“, – tikino parlamentaras.
Pasak konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės, realus rezervas pavirs „virtualiu“.
„Nežinome, kokios ekstremalios situacijos gali nutikti. Kiek bus žmonių, kuriems staigiai reikės suteikti pagalbą, o mes taip pakabiname ore, preliminariomis sutartimis grįstą rezervą net nenumatydami garantijos, kad tikrai tos sutartys bus ir kad tikrai tie tiekėjai galės įvykdyti savo prievolę“, – teigė ji.
Tačiau V. Rinkevičius pareiškė, kad prireikus atsargų, „įsijungia visiškai kiti įstatymai“, leidžiantys nacionalizuoti turtą.
Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma mano, kad pataisos leis privatizuoti įmonę „Jonavos grūdai“, iš dalies valdomą „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, – tik šioje įmonėje dabar gali būti laikomos valstybės žemės ūkio produkcijos atsargos.
„Nebus problemų privatizuoti tą įmonę, kadangi iš esmės nelieka valstybės rezervo kaupimo funkcijos“, – tvirtino J. Razma.
Naujam atsargų kaupimo būdui priešinosi Seimo Teisės departamentas, bet jo išvadai nebuvo pritarta. Jis tikino, kad rezervu turėtų būti laikomos tik tokios atsargos, kurias, esant poreikiui, būtų galima iškart naudoti.
Seimo teisininkai įspėjo, kad preliminarios sutartys gali likti neįgyvendintos dėl daugelio priežasčių.
Vyriausybė žadėjo dar pernai pertvarkyti rezervą pagal šiuolaikinius standartus: vietoj konkrečių maisto produktų kaupimo, kaip yra dabar, dalį atsargų kaupti sutariant su prekybininkais dėl jų tiekimo, iškilus būtinybei.
Valstybės rezervo įstatymo pataisos numato, kad tokiu atveju atsargos nebūtų nuolat saugomos ir kad dalis jų būtų įsigytos valstybės lėšomis.
Pagal įstatymą atsargų duomenys yra įslaptinta informacija.