„Valdančiųjų siūlymas apmokestinti žmonių nekilnojamą nuo 100.000 eurų skaudžiai kirs vidutines pajamas gaunantiems ir už paskolą būstą įsigijusiems žmonėms, o biudžetas surinks viso labo 8 mln. eurų. Tuo tarpu efektyviau tvarkydami valstybinį nekilnojamąjį turtą gautume daugiau nei 20 mln. pajamų. Nėra būtinybės įvesti naują mokestį žmonėms, kai valstybė nesusitvarkė savo kieme“, – teigia Aušrinė Armonaitė.
Pranešime skaičiuojama, kad valstybei atsisakius bent 10 procentų dabartinio valstybės valdomo nekilnojamojo turto, kasmet valstybė sutaupytų apie 20 mln. eurų turto išlaikymo sąnaudų. Be to, biudžetas pasipildytų pajamomis iš privatizuojamo turto pardavimo. Centralizuotas valstybei priklausančio turto valdymas taip pat sutaupytų daugiau lėšų, tai ypatingai aktualu sveikatos ir švietimo srityse.
Turto banko metinėje ataskaitoje nurodoma, kad 2018 metų pabaigoje valstybinio turto valdytojai iš viso valdė apie 10,3 mln. kvadratinių metrų Lietuvoje registruoto ploto, kurio išlaikymas kainavo kiek daugiau nei 167 mln. eurų, o likutinė vertė sudarė daugiau nei 2,7 milijardų eurų.
Lyginant 2016 ir 2018 metų Valstybės kontrolės ir Turto banko duomenis akivaizdu, kad nors buvo atsisakyta dalies nenaudojamo valstybės nekilnojamojo turto, jo išlaikymo sąnaudos sumažėjo nežymiai: 2016 metais siekė beveik 180 mln. eurų, 2018 metais – 167 mln. eurų. Didelės vertės nekilnojamojo turto parduoti nepavyksta, o procesai užtrunka per ilgai. Nekilnojamojo turto mokestis valstybę ir savivaldybes paskatintų peržiūrėti turimą turtą ir valdyti jį efektyviau.
