Šiauliuose meilę akordeonui ir muzikai vaikuose įžiebianti mokytoja nominuota projekte „AČIŪ už pamokas“. Projekto metu dešimt daugiausia „AČIŪ“ surinkusių mokytojų bus pakviesti į iškilmingą renginį, kuriame mokytojai bus apdovanoti vertingais, inovatymumą skatinančiais prizais.
Reta tokių mokytojų
Padėką nominuodamas savo mokytoją M. Markevičienę išreiškė Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje akordeonu groti besimokantis Jonas Vozbutas.
„Iš visų mokytojų norėjau būtent mokytojai Marytei. Noriu pasakyti ačiū už tai, kad ji rūpinasi visais savo mokiniais, įdeda labai daug darbo ir padeda mums tobulėti. Sakyčiau, kad ji mums visiems yra kaip mama, kuri globoja mus per visas keliones ir koncertus. Ji visada geros nuotaikos ir niekada nepasiduoda. Tokių mokytojų iš tiesų reikia gerai paieškoti“, – prisipažino mokinys.
Pasak jo, mokytoja labai retai būna griežta, o jei kartais griežtumas prasiveržia, tai visada mokinių labui.
„Esu girdėjęs iš daug žmonių, kad visi nori mokytis su ja. Mokytoja Marytė moka motyvuoti ir juoko forma priversti mus groti, atsiduoda visomis jėgomis, kad mes grotume ir tobulėtume“, – vardijo J. Vozbutas.
Pašnekovas pasakojo, kad pats turi daug motyvacijos mokytis groti akordeonu, todėl šalia turėti tokią aktyvią ir darbui atsidavusią mokytoją jam vienas malonumas. „Su didele pagarba ir nuoširdžiai sakau AČIŪ mokytojai“, – ištarė jis.
Pati įkvėpimo sėmėsi iš savo mokytojų
Akordeono garsus su mokiniais po visą pasaulį skleidžianti M. Markevičienė prisipažįsta, kad pačiai meilė šiam instrumentui ir apskritai muzikai gimė dar vaikystėje.
„Jei turi puikų mokytoją, jis įskiepija meilę šiai specialybei, meilę instrumentui, o vėliau nori pats siekti daugiau ir sekti savo mokytojo pėdomis. Taip nutiko ir man“, – kalbėjo ji.
Mokytoja pati užaugo Šiauliuose ir dar 1969 m. pradėjo lankyti muzikos mokyklą, kurią pabaigusi vėliau sugrįžo jau kaip akordeono specialybės mokytoja.
„Mokykla jau penkis kartus keitė pavadinimą, bet durys liko tos pačios“, – šypsojosi pašnekovė.
Pasiteiravus, kokie didžiausi iššūkiai šiandien ugdant ir mokant vaikus, M. Markevičienė neturėjo kuo skųstis: „Manau, kad asmeniškai su dideliais sunkumais nesusiduriu. Menas yra dalykas, kurio mokytis ateina vaikai, kurie nori jo mokytis. Kai vaikas verčiamas kažką daryti, tada ir atsiranda problemų. O pas mane susirenka visi, kurie nori groti akordeonu“.
Mokytoja pridėjo, kad motyvuoti vaikų jai nereikia. Atvirkščiai – mokiniai patys prašo daugiau žinių ir tikisi išmokti kuo geriau groti.
„Todėl problemų ir neturime, tiesiog – didelius siekius, kurių norime pasiekti“, – aiškino ji.
Ne visi ruošiami būti muzikantais
Akordeono paslapčių dėstanti mokytoja nesusiduria ir su problema, kad mokiniai būtų įnikę į išmaniuosius telefonus, ar kompiuterius.
„Vaikai, kurie ateina mokytis muzikos, yra visai kitokie. Jie neturi laiko žaidimams. Mokydamasis muzikos vaikas išmoksta būti organizuotas, sistemingai dirbti ir laiko žaisti žaidimus nebelieka. Jei jie įsijungia kompiuterį, tai klausosi muzikos. Muzika yra tiek jų laisvalaikis, tiek hobis, todėl muzikos besimokantys vaikai tikrai būna mažiau prie kompiuterių ir žaidimų“, – tikino pašnekovė.
Pasak mokytojos, muzikos besimokanti šiuolaikinė karta kaip tik išnaudoja technologijas tam, kad gautų daugiau žinių, o ne gaištų laiką.
„Taip pat naujoji karta žingeidesnė ir labiau nori mokytis“, – pridėjo M. Markevičienė.
Mokytoja taip pat teigė suprantanti, kokie svarbūs kiekvieno vaiko individualūs norai ar poreikiai. Juk ne kiekvienas pabaigęs menų gimnaziją lips į didžiąsias scenas.
„Kiekvienas mokinys turi skirtingus siekius – vienas nori būti geru muzikantu, kitas – pedagogu, kitas – dirbti kultūros srityje, o kitas – galbūt muzikos mylėtoju. Atsižvelgiama į kiekvieno mokinio siekius ir stengiamės jam padėti“, – kalbėjo pašnekovė.
Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos mokytoja tvirtai įsitikinusi, kad menų turėtų mokytis kiekvienas vaikas: ir groti, ir šokti, ir dainuoti.
„Juk ne veltui seniau rūmuose visi mokydavo savo vaikus muzikuoti. Manau, kad tai būtina visiems mokiniams“, – priminė ji.
Švietimo erdvių plėtrą ir mokymosi aplinkos modernizavimą, mokyklų aprūpinimą kūrybiškumą skatinančiomis mokymo priemonėmis, naujų ugdymo metodų taikymą, talentingų vaikų atpažinimą ir ugdymą skatina ES fondų finansuojamos priemonės - „Nevalstybinių neformaliojo vaikų švietimo erdvių, valstybinių ir nevalstybinių mokyklų modernizavimas“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“ ir kt.
