Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad, kalbant apie NT, siūloma plėsti mažiau žalingų mokesčių bazę, o kartu suvienodinti minimalų mokesčio tarifą komercinės paskirties nekilnojamajam turtui su jau taikomu minimaliu tarifu nekomercinės paskirties turtui.
„Siūloma didinti mokesčių sistemos progresyvumą, mažinant neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų, taikomą apmokestinant fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui, suvienodinti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio dydį visam apmokestinamajam fizinių ir juridinių asmenų komercinės ir nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui, padidinant tarifą nuo 0,3 iki 0,5 (proc. – BNS)“, – kalbėjo V. Šapoka.
Pasak jo, priėmus projektą, numatomas bendras valstybės ir savivaldybės biudžeto pajamų padidėjimas apie 9,2 mln. eurų per metus – 8 mln. eurų dėl neapmokestinamojo dydžio sumažinimo ir 1,2 mln. eurų dėl minimalaus tarifo padidinimo.
Išplėtus gyventojų NT apmokestinimo bazę, mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Šiuo metu NT mokestį moka tik apie 3,5 tūkst. gyventojų.
Taip pat pritarta siūlymams, susijusiems su mokesčio apskaičiavimu žemės ūkio paskirties žemei. Vyriausybė siūlo padidinti žemės vertę mažinantį koeficientą nuo 0,35 iki 0,5, tačiau dėl lengvatų ir mokesčio tarifų taikymo spręstų pačios savivaldybės.
„Šiuo įstatymo projektu siūloma sumažinti įstatyme nustatytą žemės mokesčio lengvatos dydį žemės ūkio paskirties žemei, pakeičiant mokestinę žemės vertę mažinantį koeficientą, šiuo metu jis yra 0,35, siūlome siaurinti šią lengvatą, didinti koeficientą iki 0,5“, – sakė V. Šapoka.
Savivaldybių biudžetams tai galėtų atnešti iki 7 mln. eurų papildomų pajamų per metus.