Spaudos konferenciją šia tema trečiadienį surengė Valstybės kontrolė.
„200 mln. eurų, tai – daug ar ne?“ – susirinkusiųjų paklausė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.
Jis pastebėjo, kad šalies gyventojų panosėje yra kelios dešimtys programų, fondų ir įstaigų, kurioms skiriamas fiksuotas finansavimas.
„Neįtikėtina, bet 2018 metais pagal tokį finansavimą skyrėme net 700 mln. eurų. Dėl šių sumų nekalbame <...> Daugelyje fondų, lėšos net nėra grąžinamos į biudžetą. 2018 metų pabaigoje tokių nepanaudotų likučių turime 200 mln. eurų“, – pasakojo A. Dulkys.
Valstybės kontrolierius pabrėžė, kad atėjo laikas šias programas peržiūrėti. Kalbama apie Kelių priežiūros ir plėtros, Klimato kaitos, Atliekų tvarkymo programas, Kultūros bei Sporto rėmimo fondus ir t.t.
„Valstybės auditoriai tikrai nesiūlo naikinti šių fondų ar nefinansuoti tokių veiklų, mes tiesiog siunčiame signalą, kad atėjo laikas tas programas persižiūrėti iš naujo ir įsivertinti, ką mums reiškia tie 700 mln., tie 200 mln. eurų“, – sakė A. Dulkys.
Veikia dešimtis metų
Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė sakė, kad daugiau nei pusė fiksuoto finansavimo programų neperžiūrėtos daugiau nei 16 metų.
„Rekordininkės – savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa, kuri yra nuo 1991 metų, savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo programa – nuo 1998 metų, miško ūkio reikmių finansavimo programa – nuo 2001 metų, aplinkos apsaugos rėmimo programa – 2003 metai.
Beje, kalbant apie aplinkos apsaugos programą, jai kasmet skiriami maždaug 6 mln. eurų. 2003 metais, prieš 16 metų, kai buvo skirtas finansavimas šiai programai, argumentas buvo nepakankamas biudžeto finansavimas kitomis lėšomis, dėl to reikia užfiksuoti. Tai gal po 16 metų reikia pasitikrinti? Gal jau pakanka?“ – svarstė ji.
Ž. Simonaitytė pateikė konkrečių pavyzdžių.
„2018 metais 100 tūkst. eurų išleidome zoologijos sodų gyvūnų pašarams, pareigūnų uniformų įsigijimui išleidome 70 tūkst. eurų, beveik 20 tūkst. eurų išleidome suvenyrų pirkimui, vienkartinių kavos puodelių prevencijos akcijai, (man šis labiausiai patinka) – už beveik 15 tūkst. eurų pirkome sąsiuvinius su vaizdinga medžiaga apie klimato kaitą.
Taip pat pirkome tokius dalykus, kaip ekskursijos, išvykos, aplinkosaugą tausojome pirkdami ekologiškas kavos pupeles, stalo kalendorius su atliekų išvežimo grafikais“, – pasakojo ji.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja dar dėstė, kad valstybė finansuoja nemažai pelno siekiančių projektų.
„Pavyzdžiui, knygų leidybą. Nesakome, kad jos nereikia finansuoti, bet 3 iš 9 atvejų, leidykla, kuri gavo finansavimą iš valstybės, knygas pardavinėjo brangiau nei kitos. Mes parėmėme, kad jie galėtų parduoti brangiau. Finansuojame Yuvalo Harari, Umberto Eco, Scotto Fitzgeraldo knygas, tai nėra tie autoriai, kurie nebūtų perkami ir be papildomo finansavimo.
Finansuojame uždarųjų akcinių bendrovių įrengimo įsigijimą – gruntui valyti ir vartyti, atliekoms rūšiuoti, aikštelėms rengti ir panašiai. Tai yra akcinių bendrovių veikla“, – sakė Ž. Simonaitytė.
