Nepraėjus nė savaitei po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas davė įsakymą įsiveržti, Rusija griebėsi manevrų, kad Sirijos vyriausybės karinės pajėgos patektų į septynerius metus kurdų kontroliuotą teritoriją, iš kurios JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsakė išvesti amerikiečių karius.
Tai – reikšmingas V. Putino žingsnis, stengiantis atkurti Sirijos prezidento Basharo al Assado kontrolę visoje šalyje po to, kai Rusijos karinis įsikišimas pakreipė karą jam palankia linkme.
„V. Putinas privertė savo sąjungininkus ir varžovus pripažinti, kad iš tiesų jis tapo Sirijos konflikto politinio ir karinio balanso architektu, – elektroniniame laiške rašė „Eurazijos grupės“ Artimųjų Rytų ir Šiaurės tyrimų departamento vadovas Ayhamas Kamelis. – Pastangos suvaldyti konfliktuojančių Izraelio, Irano, Saudo Arabijos ir Turkijos interesus Sirijoje – toli gražu nėra lengva misija, tačiau V. Putino galingumas ir prestižas regione išaugo.“
Pirmadienį JAV mėgino vėl perimti iniciatyvą – pareikalavo iš R. T. Erdogano paliaubų ir įvedė sankcijas, kurios nepateisino dalies Kongreso narių lūkesčių. O vos prieš dieną kurdų valdžios atstovai šiaurės rytų Sirijoje paskelbė, jog susitarė su Damasku ir Maskva, kad Sirijos kariuomenė saugos šiaurinę sieną su Turkiją, Amerikai nusprendus atšaukti likusius 1 000 karių iš to regiono.
B. al Assado kariuomenė nė iš tolo neprilygsta NATO narės Turkijos kariuomenei. Pastaroji jau įsiskverbė 30 km į Siriją, o Sirijos kariuomenės stūmimasis Turkijos sienos link rodo Rusijos norą pažaboti R. T. Erdogano ambicijas.
Sirijos formavimas
Tai neabejotinai suteikia Kremliui pirmenybę, formuojant Sirijos ateitį, stiprina V. Putino įvaizdį Artimuosiuose Rytuose, kur jis jau sudarė partnerystę su Iranu, sukūrė naftos aljansą su Saudo Arabija ir užmezgė tvirtus ryšius su Egipto prezidentu Abdeliu Fattahu el Sisi. Be to, V. Putinas palenkė į savo pusę R. T. Erdoganą – šis, nepaisydamas JAV nepritarimo, įsigijo iš Rusijos S-400 raketų sistemų, abi šalys bendromis pastangomis siekia išspręsti Sirijos konfliktą, nepaisant įtampos dėl turkų.
Antradienį Rusijos lyderis iš Saudo Arabijos (čia apsilankė pirmą kartą po 2007-ųjų) atvyko į Jungtinius Arabų Emyratus – akivaizdu, kad Kremlius siekia išnaudoti dar nuo Barako Obamos laikų silpnėjančią Amerikos įtaką Artimuosiuose Rytuose.
Rusija nori, kad R. T. Erdoganas laikytųsi 2006 m. saugumo susitarimo, kuris leidžia Turkijos kariuomenės operacijas prieš Sirijos kurdų Liaudies apsaugos dalinius (YPG) pasienyje, tačiau draudžia ilgalaikį buvimą, teigė buvęs Rusijos diplomatas, Maskvoje gyvenantis užsienio politikos analitikas Vladimiras Frolovas. Pasak jo, turkai nori nustatyti teritorines ribas, o kurdai – įkurti oro erdvę, į kurią negalėtų įskristi turkų lėktuvai.
Regis, Kremlius ir Damaskas deda vilčių, kad kurdai, dabar turintys centrinę valdžią, užtikrins teritorijos kontrolę ir neleis įsismarkauti islamo teroristams. Kurdų vadovaujamos Sirijos demokratinės pajėgos pranešė, kad autonominė administracija išlieka atsakinga už politinį lyderiavimą ir vidinį saugumą.
Kurdų laukia „skausmingi kompromisai“, bendradarbiaujant su Maskva ir B. al Assadu, praėjusį sekmadienį „Foreign Policy“ pagrindiniame straipsnyje buvo cituojamas kurdų vyriausiasis vadas Mazloumas Abdis. „Tačiau jei tenka rinktis tarp kompromiso ir mūsų žmonių genocido, be abejonės renkamės gyvenimą“, – teigė jis.
Rusijos pareigūnai atsargiai kalba apie tai, kaip Kremlius suderins dažnai konfliktiškus jos partnerių Sirijoje interesus. Paklaustas, ar dabartiniai įvykiai suderinami su Rusijos deklaravimu, kad svarbu išsaugoti Sirijos teritorinį vientisumą, Kremliaus užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas atsakė lakoniškai. „Ne visai, – atsakė jis žurnalistams paėjusį pirmadienį V. Putino vizito Saudo Arabijoje metu. – Ką darysime? Pažiūrėsime.“
Džihadistų grėsmė
Ankara pareiškė, kad būtinas puolimas, norint atstumti kurdų kovotojus. Šis pareiškimas sulaukė tarptautinio pasmerkimo, tačiau Ankara vadina kurdus teroristais, susijusiais su separatistais Turkijoje.
Vis tik praėjusį penktadienį V. Putinas įspėjo, jog operacija gali sukelti „Islamo valstybės“ (IS) sukilėlių grėsmę, nes šiuo metu kurdų sulaikyti tūkstančiai džihadistų gali pasprukti į laisvę. „Tai reali grėsmė mums visiems“, – sakė V. Putinas kolegai Turkmėnistano vadovui.
Jis paragino visas „nelegaliai esančias“ Sirijoje karines pajėgas pasišalinti. „Dabar mes tai aptariame atvirai su visais savo partneriais, taip pat ir su Iranu ir Turkija, – interviu, kurį Arabų Lygos televizijos kanalai transliavo praėjusį sekmadienį. – Sirijos Arabų respublikos teritorinis vientisumas turi būti visiškai atkurtas.“
Turkijos puolimas ir JAV atsitraukimas suteikė Rusijai puikią progą pasiekti savų tikslų Sirijoje ir atgauti naftos turinčio šiaurės rytų regiono kontrolę, teigia Artimųjų Rytų klausimų ekspertė Elena Suponina iš Maskvos.
„Rusija visada troško, kad vyriausybė atgautų kiek įmanoma didesnės teritorijos kontrolę“, – sakė ji.
