Įsakymą dėl 38 metų T. Šilansko atleidimo iš pareigų, su juo nutraukiant profesinės karo tarnybos sutartį ir išleidžiant į atsargą, pasirašė krašto apsaugos ministras.

Tokios griežčiausios sankcijos ministras buvo priverstas imtis po dar vieno neatsakingo T. Šilansko poelgio – kai Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama Karo policijoje kapitonui iškelta baudžiamoji byla dėl dezertyravimo ir savavališko pasišalinimo iš tarnybos, kariuomenėje paliktas T. Šilanskas dar kartą nusižengė įstatymams: vėl ilgą laiką nesirodė tarnyboje, o tai laikoma dezertyravimu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas dar rugjūčio pradžioje T. Šilanską nuteisė dėl dezertyravimo ir savavališko pasišalinimo iš tarnybos – už tai, kad jis be pateisinamos priežasties neatvyko į tarnybą nuo 2018 m. vasario 28 d. iki kovo 19 d. ir nuo liepos 12 d. iki liepos 18 d., teismas KASP kapitonui skyrė 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams.

Bausmės atidėjimo metu T. Šilanskui nurodyta neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat nurodyta išdirbti 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, nes T. Šilanskas jį apskundė apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Kai ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama teisme, T. Šilanskas buvo paliktas tarnyboje, bet ir vėl dezertyravo – į tarnybos vietą neatvyko nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki gegužės 26 d., todėl dar kartą buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Šią baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas dabar jau į rezervą išleistam T. Šilanskui skyrė laisvės atėmimą 6 mėnesiams, bet bausmės vykdymą atidėjo 1 metams, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Ir šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs – nuteistasis, kuris teismo prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (už jį sutiko laiduoti buvusi sutuoktinė), dar gali pateikti skundą apeliacinės instancijos teismui.

Tomas Šilanskas
Kai teisme buvo nagrinėjama pirmoji baudžiamoji byla, T. Šilanskas kaltę pripažino tik iš dalies – kapitonas aiškino, kad savavališkai nepabėgo, o tik nesusitvarkė dokumentų.

„Tarnybai nepateikiau „biuletenių“, bet niekur nesislapsčiau, todėl nėra pagrindo kaltinti dezertyravimu – man iki pensijos liko 6 metai, senelis buvo partizanas, aš taip pat visada norėjau būti kariškiu, – teisme sakė T. Šilanskas. – Manau, kad esu nepagrįstai apkaltintas.“

Teisme jis aiškino, kad dar 2016 m. krepšinio varžybose patyrė kojos traumą, kuri vėliau atsinaujino, todėl tuo metu, kai nėjo į darbą, gydėsi.

Tačiau, kaip paaiškėjo, kapitonas nedarbingumo pažymėjimo nebuvo gavęs, su juo niekaip nepavykdavo susisiekti tarnybos vadovams.

Baudžiamosios bylos medžiagoje galima rasti ir kitokių užuominų – štabo viršininko majoro Ramūno Mikėno pasirašytoje charakteristikoje užsimenama, kad jam yra kilę įtarimų, jog T. Šilanskas tarnyboje pasirodo „su pagirių sindromais“. Tiesa, oficialių duomenų, kad kapitonas kada nors būtų užfiksuotas apsvaigęs nuo alkoholio darbo vietoje, nėra. O ir T. Šilansko pavaldinys Valdas Penkauskas, kuris su savo vadovu palaiko ryšius ir po darbo, teisme aiškino, kad to niekada nepastebėjo, nors darbo kabinetai – visai šalia: „Tikrai nebuvo tokių atvejų, kad pajausčiau alkoholio kvapą.“

Apie tai nekalbėjo ir kiti T. Šilansko kolegos – teisme apklausti liudytojai tarnauja kariuomenėje, todėl, kaip patys sakė, į apkalbas nesileidžia ir kalba tik faktų kalba. Iš liudytojų pasakojimų aiškėja, kad netikėti T. Šilansko nepasirodymai darbo vietoje kaip reikiant įnešė sumaišties į kariuomenės darbą – teko ieškoti karininkų, kurie jį galėtų pakeisti.

Su tarnyboje nepasirodžiusiu kapitonu ne kartą taip pat bandyta susisiekti telefonu, tačiau jis būdavo aparatą išjungęs arba – šis buvo ne ryšio zonoje. T. Šilansko nepavykdavo surasti ir namuose, į kuriuos vadovybės nurodymu buvo siunčiami žemesnės grandies karininkai.

Vienas jų – tuomet Logistikos skyriuje dirbęs leitenantas Gintas Šilkinis pasakojo, kad štabo viršininko R. Mikėno nurodymu ne kartą bandė susisiekti su T. Šilansku, tačiau jo telefonas buvo išjungtas.

„Tada su kolega nuvykome iki jo namų, skambinome į telefonspynę, bet niekas neatsakė“, – apie įvykius praėjusių metų vasarį, kai T. Šilanskas tarnyboje nepasirodė daugiau kaip dešimt dienų, pasakojo leitenantas.

Jo teigimu, vėliau feisbuke kapitonas jam parašė žinutę: „Sveikas, pratęsė iki kovo 12 d. biuletenį“. „Tas pats buvo ir liepos mėnesį – R. Mikėnas vėl klausė, kur T. Šilanskas, tada vėl jam gal tris kartus skambinau telefonu, bet jis buvo išjungtas, o vėliau jis atsiuntė žinutę ar perskambino, kažką kalbėjo, kad lyg jis, lyg dukra blogai jaučiasi ar turi biuletenį, bet pasakiau skambinti štabo viršininkui“, – sakė G. Šilkinis.

Jo teigimu, kapitonas T. Šilanskas dar 2016 m. buvo patyręs kojos traumą, todėl esą dažnai sirgdavo.

Ar taip ir buvo, su tuomečiu savo viršininku leitenantas taip ir nepasikalbėjo: „Nemanau, kad tokia tema būtų linksma kalbėti ir dar tuomet, kai tokie reikalai jau buvo pakelti – aš jo ir neklausiau apie tai, nes žinojau, jog vyksta tyrimas.“

Tuo metu Personalo skyriui vadovavęs Jonas Žydelis sakė, kad dėl T. Šilansko nepasirodymo tarnyboje atliko tarnybinius tyrimus.

„Pirmasis tyrimas buvo pradėtas dėl įvykių vasario pabaigoje-kovo pradžioje, kai T. Šilanskas tarnyboje nebuvo daugiau kaip dvi savaites, jis teisinosi, kad turi nedarbingumą, tačiau atvykęs į tarnybą taip ir nepateikė pateisinančių dokumentų, – sakė J. Žydelis. – Antrasis tyrimas buvo pradėtas dėl įvykių liepą, nes tarnyboje jis nepasirodė beveik savaitę. Tada jis teisinosi, kad gydėsi pas gydytoją Panevėžyje, telefonu prašė išrašyti nedarbingumo pažymėjimą, bet jo taip ir negavo.“

Panašios aplinkybės buvo nustatytos ir kitoje baudžiamojoje byloje, kuri buvo iškelta dėl T. Šilansko dezertyravimo gegužės mėnesį: kapitonas teisinosi, kad gydėsi namuose. Jis taip pat prisipažino, kad jį labai neigiamai paveikė DELFI paskelbtas straipsnis, kuriame buvo pasakojama apie jam Karo policijoje iškeltą ir teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą.

Po šio straipsnio pasirodymo T. Šilanskas buvo kreipęsis į Vilniaus prokuratūrą, kurioje prašė įvertinti valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro veiksmus – esą šis žurnalistui galėjo neteisėtai pateikti jo asmens duomenis, nors baudžiamoji byla buvo nagrinėjama viešuose posėdžiuose.

Savo skunde KASP kapitonas taip pat suabejojo, ar viešai skelbiant informaciją apie vykstantį teismo procesą nebus pakenkta kariuomenei, nes Lietuvai nedraugiškos šalys visą informaciją gali panaudoti prieš Lietuvą ir T. Šilansko byloje liudijusius karininkus.