Štai vienas apžvalgininkas ėmėsi ieškoti Tėvynės sąjungos G taško. Jūs rimtai? Šią analogiją itin sunku suprasti: gal autorius tiesiog nežino, kas ir apie ką yra G taškas, arba gal norėjo skambios ir nelabai su turiniu susijusios antraštės, nes gi sex sells.

Šis, aptariamas tekstas, turėjo būti tiesiog kaukes konservatoriams nuo veidų plėšiantis pareiškimas. Juk, pasak kritiko, TS-LKD, kalbėdami apie Astravo grėsmę, be abejo, keršija Gitanui Nausėdai ir atrodo kaip isterikai. Žinoma, prie to paties jie maigo (?) ir savo, čia jau aptratą, atsakomybės G tašką (?). Galiausiai, mažai nuostabai, tekstas vainikuojamas standartiškai – „prarastomis konservatorių vertybėmis, nenuoseklumu ir dviveidyste“.

Įdėmiau pažiūrėjus pats tekstas, deja, ne apie lytines subtilybes ir tai kaip konservatoriai esą pametė savo pažiūras ar neprisiima atsakomybės. Konservatoriams nuo veidų nelabai ką buvo plėšti, bet užtat, be seksualinės TS-LKD „analizės“, panaudota ir visa eilė gerai žinomų instrumentų gana pamėgtam anti-TS-LKD naratyvui ištransliuoti. Čia yra ir vyšnaičių rinkimas (angl. cherry-picking), ir šmeižtas, ir net klasikų klasika – Hitlerio analogija.

TS-LKD kova prieš Astravą yra pavadinama TS-LKD Mein Kampf. Na, Hitleris, pavyzdžiui, mėgo tapyti, tai ką – Lietuva turėjo savo Hitlerį – M. K. Čiurlionį? Ne, tokios analogijos yra neteisingos ir nesolidžios, ypač – neseniai praėjusio Holokausto minėjimo Paneriuose kontekste.

Tokia čia aptarta retorika ir kritika yra tiesiog labai lėkšta. Žinoma, kad konservatoriai yra padarę klaidų ir nėra paties Dievo apdovanoti Lietuvos valstybe, kaip neseniai yra pasakęs D. Kuolys. Juk TS-LKD yra tikrai ne ką tik atsiradusi gelbėtojų partija, priešingai, tai viena stabiliausių politinių jėgų per paskutinius 30 metų. Tad natūralu, kad per tiek laiko, partijoje buvus ir esant ši tiek žmonių, epizodų buvo įvairiausių. Dėl to kritika yra laukiama ir priimama kaip galimybė bendruomenei tobulėti.

Tačiau eilinį sykį uždedama gerokai nusibraižius plokštelė, grojanti apie prarastas vertybes, nenuoseklumą ir konservatorių dviveidystę. O jos skambesys dar primityvesnis už patį turinį: seksualinės potekstės, Hitlerio analogijos ir faktinės klaidos. Galima būtų nusižiovauti ar numoti ranka, bet esu konstruktyvus ir rašau su noru patarti. Patarimą rasite teksto apačioje.

Būtų neteisinga tiek kritikuoti kritiką ir nieko apie ją konkretesnio nepasakyti. Tad likusią teksto dalį skiriu paaiškinimui, kodėl klystama dėl TS-LKD ir Astravo. Dalies apie krašto apsaugos finansavimą krizės metu nepaliesiu dėl didokos teksto apimties. Bet apie šį klausimą ir taip daug prirašyta pas R. Juknevičienę ir A. Kubilių ant „Facebook“ sienų.

Kodėl primetama kaltė TS-LKD už Astravo problemą yra perdėta ir pritempta? Ne retai debatuose apie Astravą užsiverčiama smulkiausiomis detalėmis. Jų per tiek metų nuo paskelbimo, kad atominė elektrinė baltarusių bus statoma konkrečiai Astrave (pirma indikacija 2009 m. rugsėjis, tačiau galutinis sprendimas dėl statybų pradžios – tik 2013 m. lapkričio 2 d.), yra natūraliai labai labai daug. Bet šitoje vietoje man atrodo svarbiausia matyti esminį priežastingumą keliant klausimą, kodėl atsirado Astravas?

Astravas, paprastai tariant, atsirado dėl to, kad nepasistatėme naujos AE Visagine. Dviem AE regione paprasčiausiai nebūtų buvę vietos infrastruktūriškai. Kodėl nepasistatėme naujos AE Visagine, nors dar valdant konservatoriams 2012 m. Seimas nubalsavo dėl jos statymo? Nes tuometinės opozicijos balsais buvo nubalsuota daryti referendumą dėl naujos Visagino AE. O referendumo šalininkai bei vieni priešiškiausiai nusiteikusių buvo tuometiniai socialdemokratai. Referendumas baigėsi neigiamai naujos Visagino AE statymo atžvilgiu ir nebeliko esminės priežasties Astravui nebeatsirasti.

Tokią logiką – pasistatykime savo saugią AE ir nerizikuokime su nebūtinai saugia kaimyno – užtikrinti energetiniam saugumui nuosekliai matė konservatorių vyriausybė 2008–2012 m. valdymo metu. Tokios logikos ji laikėsi ir ja grindė savo veiksmus. Elektrinės statybų pradžia buvo numatyta 2013 m. ir po 2018 m. joje jau būtų buvus pradėta gaminti elektra.

Aišku, būtų negarbinga kritikuojant tekstą neadresuoti ir konkrečių detalių, kurios pastabų nusipelno. Tad eikim iš eilės.

1. Teigiama, kad Baltarusijos valdžia galutinai apsisprendė statyti AAE 2008 m. gruodį – būtų gerai, jei autorius tai įrodantį dokumentą parodytų, nes jo niekas viešai nėra matęs. Oficialiai pirmą kartą sužinota apie ketinimą statyti AE būtent Astrave buvo 2009 m. rugsėjį, galutinis sprendimas Baltarusijos priimtas tik 2013 m. lapkričio 2 d. O A. Kubilius kaltinamas už nereagavimą į Astravo AE vietą iki šio laiko.

Iki vietos paskelbimo Baltarusija atominei elektrinei vietos ieškojo ir ją norėjo pasistatyti praktiškai nuo Sovietų Sąjungos griūties. Tad, jeigu vadovaujantis autoriaus logika iki absurdo, būtų galima dėl nereagavimo į Astravo AE apkaltinti ir Sąjūdį, ir Brazauską, ir ką tik nori.

2. Aptariamame tekste referuojama į įslaptintas Užsienio reikalų ministerijos atmintines (Nr. 36-3826 ir Nr. S2-536RN). Labai įdomu, kaip URM nedirbantį ir leidimų dirbti su tokia informacija neturintį asmenį jos pasiekė? Ar tikrai neįmanomi slaptų dokumentų nutekinimai dėl politinės gynybos nuo konservatorių? Atskiro dėmesio verti klausimai. Kad ir kaip ten būtų, jeigu jau įdėmiai buvo studijuojama tokia medžiaga, akys turėjo užkliūti ir už to, kas surašyta trečiame punkte.

3. Kalbama apie III A. Kubiliaus ir Baltarusijos Premjero S. Sidorskiu susitikimą 2010 m. Jame, kaip teigiama, A. Kubilius neišsako pakankamai kritikos dėl Astravo AE vietos. Bet dabar pažiūrėkime kiek plačiau – tuo pat metu vyriausybė stengėsi įgyvendinti Visagino AE projektą, kuris lygiai taip pat buvo pasienyje su Baltarusija, tik aukščiau šiaurėje (kur šalia nėra didelių miestų). Vos tik susitikimuose Lietuvos pusė bandydavo kelti šį klausimą – būdavo atsakoma, kad Lietuva daro tą patį.

Kaip, esant tokioms aplinkybėms, A. Kubilius galėjo ką nors įtikinti, kad baltarusiai daro blogai, o mes gerai? Norint statyti naują Visagino AE reikėjo poveikio aplinkai vertinimą derinti ir su baltarusiais, „Astravo artumo“ klausimas galėjo palaidoti naujos Visagino AE projektą jau pačioje pradžioje. Ir čia reikia grįžti prie esminės logikos – buvo tikimasi pasistatyti savo AE ir tokiu būdu Astravo AE idėją palikti tik niūriu, bet neišsipildžiusiu prisiminimu.

4. Smulki pastaba dėl A. Kubiliaus apsilankymo Astrave iki 2011 m. – teigiama, kad tuometinis Premjeras teigė, jog nemato, kad statybvietėje kažkas būtų vykę. Būtų gerai nurodyti, kur tai buvo pasakyta kitaip tuo sunku tiesiog imti ir patikėti.

5. Kaltė dėl LEO LT projekto kažkokiu būdu irgi tapo A. Kubiliaus atsakomybe. Šį projektą iniciavo G. Kirkilo vyriausybė ir taip, kaip potencialiai naudingą valstybei, jį palaikė konservatoriai. Prasidėjus konservatorių vyriausybės valdymui paties A. Kubiliaus buvo suprasta, kad gera idėja tapo neskaidriu projektu – tad ši vyriausybė projektą ir panaikino. Štai ir visa istorija.

6. V. Laučius cituoja G. Kirkilą apie pavėluotą TS-LKD kovą prieš Astravą. Maždaug, kai reikėjo nekovota, o dabar jau šaukštai po pietų. Žinote, ką kalbėjo G. Kirkilas anuomet? Kritikavo konservatorius už per d i d e l į aktyvumą kovojant su Astravu: „Grūmojame kaimynams baltarusiams įstatymais ar gąsdiname juos ES, ESBO, TATENA ir kitokiais tarptautiniais baubais.“ (2011 03 25) Tai iš viso nebežinau: ar žmogus, kuris šneka taip, kaip reikia, kad tik pakritikuotų savo politinius oponentus skirtingais laikmečiais 2011 ir 2019 m., gali būti patikimas remtis?

Taigi, sveikinu perskaičiusius tokį, sakykim, gana techninį tekstą iki galo. Tikiuosi, kad kuo greičiau debatai apie Astravą taps ne be apie praeitį, o apie realius iššūkius šiandien – elektros nepirkimą, Latvijos laikyseną, ES politiką šiuo klausimu.

O dabar žadėtasis patarimas: mieli vyresnės kartos apžvalgininkai, kai knieti ką nors pakritikuoti ar pagirti – prisiminkite ir apie mus, jaunąją kartą, kuriai irgi rūpi politika. Kritika yra OK, bet mes norime kokybiškų įžvalgų, ne primityvios ir ne selektyvios analizės. Tiesiog – gilaus turinio. O su bajeriais apie G tašką natūraliai kyla klausimas „Ar čia jau juoktis?“ Sėkmės ateities darbuose.