Viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Ipsos“ ir rinkimų komisijos duomenimis, PiS užsitikrino 239 mandatus 460 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose. Partija po šių rinkimų padidino savo persvarą.
Opozicinė „Pilietinė koalicija“ (KO) rinkimuose gavo 27,4 proc. balsų (131 vietą), Demokratinės kairės sąjunga (SLD) – 12,4 proc. balsų (46 vietas).
„Laukia ketveri metai sunkaus darbo. Lenkija turi dar labiau pasikeisti ir ji turi pasikeisti į gera“, – sakė PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis, kurio partija iki šiol kontroliavo 231 vietą parlamente.
„Mes turime išanalizuoti, ką mums pavyko padaryti ir kas klostėsi ne taip“, – sakė J. Kaczynskis.
„Nusipelnome daugiau“, – pridūrė lyderis, turėdamas galvoje prognozes, kad PiS nemažai pritrūks iki 307 vietų parlamente, kurių reikia norint keisti konstituciją, kaip jis jau seniai nori.
Ekspertai perspėjo, jog įtikinama PiS pergalė reiškia, kad partija gali tęsti teismų sistemos reformas ir taip gilinti konfliktą su Europos Sąjunga (ES). Bendrijos atstovų teigimu, pertvarkos gali apriboti Lenkijos teismų nepriklausomybę.
Jei galutiniai rezultatai patvirtins PiS persvaros padidėjimą, „galime tikėtis, kad PiS toliau ribos liberalią demokratiją“, naujienų agentūrai AFP sakė Varšuvos universiteto politologė Anna Sosnowska-Materska.
Po ketverių metų pertraukos į parlamentą sugrįš Lenkijos kairieji. Jie smerkė PiS dėl nusistatymo prieš LGBT bendruomenę ir artimo santykio su Bažnyčia, tačiau palaikė valdančiųjų socialinės politikos siekius.
Valstiečių partijos (PSL) ir „Kukiz 15“ aljansas rinkimuose surinko 9,1 proc. balsų ir gavo 30 vietų parlamente, o nauja kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“ gavo 6,4 proc. balsų ir 13 vietų, rodo „Ipsos“ apklausa.
Gerovės valstybė
Valdžioje nuo 2015 metų esanti PiS labiausiai taikėsi į rinkėjus skurdesniuose rajonuose ir daugiausia dėmesio skyrė šeimos vertybėms, įvesdama naują vaiko pašalpą, mokestinių lengvatų mažas pajamas gaunantiems gyventojams, taip pat padidindama pensijas ir minimalų atlyginimą.
„PiS“ pagaliau rūpinasi silpniausiais, labiausiai pažeidžiamais visuomenės nariais“, – AFP sakė Varšuvoje balsavusi 40-metė psichologė Kasia, dirbanti moterų prieglaudoje.
Lenkijos faktiniu lyderiu laikomas J. Kaczynskis prieš sekmadienio rinkimus surengė itin poliarizuojančią kampaniją, per kurią užsipuolė seksualines mažumas ir atmetė Vakarų liberaliąsias vertybes. Jis sulaukė galingos Lenkijos Katalikų Bažnyčios, darančios didelę įtaką kaimiškųjų vietovių gyventojams, paramos.
J. Kaczynskis yra vienas iš kelių lyderių Europos Sąjungoje, pasisakančių už didesnį šalių narių suverenitetą, skirtingai nuo federalizmo, kurį remia ES galiūnės Prancūzija ir Vokietija.
PiS taip pat siekia artimų ryšių su JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija. Lenkija jau ilgą laiką laiko Jungtines Valstijas pirminiu savo saugumo garantu NATO ir apsauga nuo Rusijos.
„Apsaugoti ateitį“
Tuo metu „Pilietinę koaliciją“ kurią remia pagrindinis J. Kaczynskio konkurentas, kadenciją baigiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, palaiko daugiausia miestiečiai.
Jie kritikuoja PiS dėl skaldančios politikos, teismų reformų, didelio atgarsio sulaukusių kyšininkavimo skandalų ir visuomeninės žiniasklaidos monopolizacijos.
KO lyderis Grzegorzas Schetyna išreiškė įsitikinimą, kad opozicija dominuos Senate – aukštuosiuose parlamento rūmuose.
„Taip pat norėčiau pasakyti, kad viskas dar prieš akis. Prezidento rinkimai... Mes pasirengsime ir laimėsime, toks mūsų pažadas“, – sakė jis.
„Balsavau už demokratiją, kad apsaugočiau savo anūkų ateitį“, – sakė KO palaikiusi 64-ių dirbanti pensininkė Jadwiga Sperska.
„Dabartinės Vyriausybės kryptis gali mus išvesti iš ES“, – pridūrė ji.
„Palaikau atvirą, tolerantišką visuomenę be agresijos ir su tos pačios lyties asmenų sąjungomis“, – sakė už kairiuosius balsavusi viešojo sektoriaus darbuotoja 31-ių Monika Pronkiewicz.
Tuo tarpu SDL vienas lyderių Wlodzimierzas Czarzasty sakė: „Mes žadėjome savo kairės partijoms, kad grįšime į Seimą. Tai didelė sėkmė, mes grįžome. Galėsime pristatyti savo programą. Galėsime apginti konstituciją, kurią kairieji davė Lenkijai. Galėsime kalbėti apie Europą ir Europos Sąjungą, į kurią kairieji atvedė Lenkiją.“
„Tefloninė partija“
J. Kaczynskiui pavyko priešpastatyti savo partiją prieš liberalųjį elitą, atkartojant tendencijas Vakarų Europos ir Jungtinių Valstijų politikoje.
„PiS“ pažadai sukurti gerovės valstybę yra skirti lenkams, manantiems, kad jie nepatyrė milžiniško ekonomikos augimo ir laisvos rinkos privalumų po komunistinio režimo žlugimo 1989 metais.
Analitikai mano, jog dosnios socialinės išmokos pavertė PiS „teflonine partija“ ir leido pagerinti partijos reputaciją po kelių itin didelio atgarsio sulaukusių skandalų, į kuriuos įsivėlė jos aukšto rango nariai.
Opozicinė KO sakė, kad patekusi į valdžią atšauktų prieštaringas teismų reformas, bet daugiau skambių pažadų rinkėjams nedalijo.
Kritikai didelį ekonomikos augimą valdant PiS aiškina palankiais išorės veiksniais.
38 mln. gyventojų turinti Lenkija 2017 metais tapo populiariausia laikino įsidarbinimo šalimi tarp užsieniečių ir aplenkė net Jungtines Valstijas, rodo Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys.
Į Lenkiją atvyko apie 1,2 mln. laikinų migrantų, dauguma jų – ukrainiečiai. Jie užpildė daugybę darbo vietų, kurias po įstojimo į ES paliko lenkai, išvykę ieškoti pelningesnio darbo Vakaruose.
Rinkėjų aktyvumas buvo 61,1 proc. rodo rinkėjų apklausos.
Preliminarūs oficialūs rinkimų rezultatai turi būti paskelbti pirmadienį.