Spalio pabaigoje kadenciją baigiantis M. Draghi, tikėtina, turėjo omenyje ECB ekonomikos skatinimo politikos kritikus tokiose šalyse, kaip Vokietija, kur Vyriausybė rengia perteklinio biudžeto projektą, nepaisant stagnuojančios ekonomikos.
ECB prasidėjo didžiausias viešas pastarųjų metų ginčas, kai M. Draghi rugsėjį nusprendė atnaujinti centrinio banko 2,6 trln. eurų dydžio vertybinių popierių įsigijimo programą, nors tam prieštaravo trečdalis Valdančiosios tarybos.
„Aktyvesnė fiskalinė politika euro zonoje leistų greičiau keisti mūsų pačių politiką, kuri, kaip mes žinome, turi neigiamų padarinių kai kuriems visuomenės sritims“, – Milane vykusioje konferencijoje sakė M. Draghi.
Euro zonos šalių atstovai šią savaitę taip pat paragino Vokietiją ir Nyderlandus daugiau investuoti, tačiau šių šalių finansų ministrai atmetė tokius raginimus.
ECB vadovas taip pat kirto euroskeptikams, kuriems nepavyko sulaukti didelio palaikymo gegužę vykusiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Euroskeptikai taip pat prarado savo pozicijas M. Draghi gimtojoje Italijoje, kur kraštutinių dešiniųjų „Lyga“ pasitraukė iš valdančiosios koalicijos.
„Dabar abejojama tais, kurie abejojo“, – pareiškė M. Draghi.
Jis, be kita ko, gynė ECB veiksmus 2015 m. Graikijos valstybės skolos krizės metu, kai centrinis euro zonos bankas įšaldė paramą šalies bankams ir taip priversdamas Vyriausybę įvesti kapitalo kontrolę ir susilpnindamas Graikijos derybinę poziciją derybose su tarptautiniais kreditoriais.
ES institucijų veiksmus ypatingai aršiai kritikavo tuometis Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis, kurio knyga neseniai buvo ekranizuota, filmas šią savaitę buvo pristatytas ECB.
„ECB liko savo įgaliojimų ribose. Galų gale, tai buvo veiksmai, kurie suveikė tiek Graikijai, tiek ir Europai, nors graikų sumokėta kaina buvo itin didelė“, – kalbėjo M. Draghi.
