Nors šiuo metu naftos pramonei ir vyriausybėms daromas kaip niekad didelis spaudimas imtis veiksmų kovoti su klimato kaita, „Equinor ASA“ ką tik pradėjo retą itin didelio masto projektą „Johan Sverdrup“ naftos telkinyje Šiaurės jūroje. Iš telkinio žalia nafta turėtų būti išgaunama 50 metų – dar ilgokai po to, kai norint, kad atšilimas neviršytų 1,5 °C, visame pasaulyje grynasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų tapti lygus nuliui.
„Suprantama, kad šiais laikais toks projektas gali atrodyti paradoksalus, – teigia valstybės naftos sostinės Stavangerio universiteto rektorius ir ekonomikos profesorius Klaus Mohn. – Tačiau Norvegija visada užsispyrusi brėžė griežtą ribą tarp naftos gavybos politikos ir klimato kaitos politikos.“
„Johan Sverdrup“ naftos telkinys labai išugdė Norvegijos atviros jūros pramonę, o naujasis projektas žada gerokai padidinti tiek savininkų, tiek visos valstybės naftos gavybą. Tačiau projektas imtas vykyti praėjus vos metams nuo tada, kai, norėdama parodyti, kad daugiau investicijų bus skiriama atsinaujinantiems energijos šaltiniams, „Statoil“ pakeitė pavadinimą į „Equinor“, o Norvegijoje aštrėjo politiniai debatai dėl naftos epochos pabaigos.
„Equinor“ suprato galimą priešpriešą, todėl savo tinklalapyje įkėlė antraštę, skelbiančią: „Džiaugiamės „Johan Sverdrup“ naftos telkinio atidarymu. O kaipgi klimato kaita?“ Naftos platformoms elektra bus tiekiama iš krante įrengto ir daugiausia hidroelektrinių energiją naudojančio Norvegijos elektros tinklo, todėl išgaunant kiekvieną barelį naftos bus išmetama tik 0,67 kg anglies dioksido, nors įprastas kiekis Norvegijoje – apie 9 kg, o pasaulyje – apie 18 kg.
Tiek „Equinor“, tiek pati valstybė „Johan Sverdrup“ naftos telkinį įvardija kaip pavyzdį, kodėl naftą išgauti Norvegijoje turėtų būti nustojama vėliausiai ir netgi tvirtina, kad mažiau anglies dioksido išmetant išgauti naftos bareliai gali taip konkurencinga preke net ir tada, kai aukštesni mokesčiai už anglies dioksido taršą sumažins žalios naftos paklausą.
Tačiau gavybos etape išmetamos dujos – tik maža per visą žalios naftos barelio suvartojimo procesą išmetamų dujų. Remiantis JAV vyriausybės paskaičiavimais, kiek anglies dioksido susidaro sudeginus barelį naftos, jei bus sudeginta visa „Johan Sverdrup“ telkinio nafta, į atmosferą gali būti išmesta daugiau kaip 1,1 mlrd. tonų anglies dioksido – virš 20 kartų daugiau, negu Norvegija išmeta per metus.
Naftos telkinio atidarymas – tai „Puiki diena „Equinor“ ir valstybės biudžetams, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė ekonomikos profesorius Knut Einar Rosendahl. – Tačiau pasaulyje išmetamo anglies dioksido kiekio požiūriu diena ne tokia jau puiki.“
Telkinys atrastas 2010 m. daugelio kitų tyrinėtojų perspektyvia nelaikytoje zonoje. Telkinio eksploatacija pradėta šeštadienį ir planuojama, kad iki kitos vasaros gavyba pasieks 440 tūkst. barelių per dieną. Pirmą pusmetį Norvegijoje išgaunamos žalios naftos kiekis padidės 33 proc. – tokio augimo šalyje nebuvo nuo devintojo dešimtmečio.
Telkinio svarba jo savininkams, Norvegijos valstybei ir visai valstybės naftos pramonei – didžiulė.
Valstybės kontroliuojama „Equinor“ taip tvirtai tiki, kad telkinio atidarymas bus sėkmingas, kad rugsėjį pradėjo ilgai lauktą 5 mlrd. JAV dolerių vertės akcijų atpirkimo programą. Telkinys artėjančius keletą metų bus daugiausiai prie įmonės naftos gavybos augimo prisidedantis veiksnys. Be to, telkinys padėjo atradimą padariusiai „Lundin Petroleum AB“ bei „Aker BP ASA“ tapti dviem svarbiausiomis Norvegijos naftos pramonės įmonėmis.
Net 3,2 mlrd. barelių naftos atsargų turinčioje Norvegijoje šis atradimas didžiausias nuo aštuntojo dešimtmečio. Telkinys toks neįprastai didelis, kad „Aker BP ASA“ dėl teisių į kelis telkinio ploto procento dešimtadalius ketino iškelti bylą.
Faktai apie „Sverdrup“
Padėtis: 160 km į vakarus nuo Stavangerio
Naftos kiekis: 2,2–3,2 mlrd. barelių
1 etapas: 83 mlrd. kronų investicijų, pradžia – 2019 m. spalį, išgaunamas naftos kiekis – 440 000 barelių per dieną
2 etapas: 41 mlrd. kronų investicijų, pradžia – 2022 m. ketvirtasis ketvirtis, išgaunamas naftos kiekis – 660 000 barelių per dieną
Reikiama kaina, kad telkinys nebūtų nuostolingas: mažiau kaip 20 JAV dolerių už barelį
Savininkai: „Equinor“ 42,6 proc., „Lundin“ 20 proc., „Petoro“ 17,4 proc., „Aker BP“ 11,6 proc., „Total“ 8,4 proc.
„Equinor“ tikisi, kad „Johan Sverdrup“ naftos telkinys į Norvegijos biudžetą atneš apie 100 mlrd. JAV dolerių. Paskirtas eksploatacijos pradžios laikas Skandinavijos šaliai taip pat puikus – telkinį eksploatuoti leista 2015 m., netrukus po istoriškai didelio nuosmukio žalios naftos rinkoje. Nepaisant to, kad dėl nuosmukio tiekėjams teko mažinti kainas, telkinys išgelbėjo vargstančią naftos pramonę.
„Equinor“ ir kitiems savininkams metas dar geresnis. Dėl naftos gavybos paslaugoms ir įrangai suteiktų nuolaidų investicijoms jie galėjo skirti net 44 proc. mažiau, negu numatyta ankstyviausiuose paskaičiavimuose, todėl norint išvengti nuostolių už barelį reikia gauti mažiau nei 20 JAV dolerių.
„Johan Sverdrup“ naftos telkinio eksploatacija turėjo būti pradėta šių metų gruodį, tačiau „Equinor“ perkėlė datą į spalį. Maksimalus kiekis naftos (660 tūkst. barelių per dieną) bus išgaunamas antrajame etape, prasidėsiančiame 2023 m.
