Apie tai Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ ir diskutavo ekspertai.
Lietuvos Caritas Tarybos pirmininkas Arūnas Kučikas laidoje kalbėjo, kad negalima apie gerovės valstybė kalbėti tik iš skurdo aspekto, būtina aptarti ir įvertinti kitus.
„Nemažai laiko „Caritas“ rūpinosi skurdo klausimais, atrodo, kad darbotvarkėje tie klausimai iškelti, viešoji erdvė yra prisotinta, jau vyksta rimtos diskusijos. Bet mes pajautėme, kad nueita per daug į vieną pusę. Tas noras greitai išspręsti klausimus, politika „staigiai spręsti klausimus“. Tai čia mes ir norime akcentuoti, kad ne viskas yra taip paprasta, labai turime pasižiūrėti į įvairius gerovės kūrėjus“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo A. Kučikas, pridurdamas, kad tiek šeima, tiek ir smulkus, bei vidutinis verslas yra galimybė žmonėms kurti savo darbo vietas.
Lietuvos socialinių tyrimų centro darbo rinkos tyrimų instituto direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis pabrėžė, kad ne papildomi pinigai kuria garsiai aptarinėjamą gerovės valstybę.
„Pirmiausia akcentuoja moralinį imperatyvą. Pirmiausia, tai nėra pinigai, tai iš principo net nėra materialiniai dalykai, tai yra vertybės. Šito dabartiniame kontekste, kalbant apie prezidento, Vyriausybės nuostatas, faktiškai to negirdime. Girdime tokius praktinius dalykus: paimti, padalinti, kam padalinti, kam atiduoti, po kiek. Bet tai praeitis, kolegos“, – raiškiai savo nuomonę Žinių radijo eteryje reiškė B. Gruževskis.
„Tai yra vertybių struktūra, kurios turi būti realizuojamos“, – teigė sociologas.
„Turime užtikrinti, kad įgalinti bus silpniausi“, – tvirtino B. Gruževskis.
B. Gruževskis laidoje priminė ir subsidiarumo principą, juo sprendimus priima žemiausiai galimas, ar atsakomybę turintis institucijos lygmuo.
„Tai yra šeima“, – tvirtino sociologas.
Svarbios ne tik pašalpos
Lietuvos Caritas į diskusiją viešojoje erdvėje apie gerovės valstybę nori „įnešti“ ir dar vieną svarbų dedamąjį – šeimos vaidmenį.
„Mums atrodo, kad iki šiol nėra atrasto, ar patirto geresnio savireguliacijos būdo, kartų palaikymo tarpusavio, jaunosios kartos užauginimo, vyresniosios kartos palydėjimo gyvenimo pabaigos link, nėra geresnio ir švelnesnio būdo surasta, kaip per šeimą“, – apie šeimos svarbą laidoje kalbėjo A. Kučikas.
Jo teigimu, ydinga manyti, kad šiam „mažam visuomenės organizmui“ galima primesti taisyklių rinkinius, kuriais jie ir turi vadovautis.
„Ir šeima yra tas mažas organizmas, kuris gerovės valstybėje turi būti saugomas, pripažįstamas ir labai atsargiai bandoma išspręsti klausimus už ją. Ypač kuriant taisyklių rinkinius, kaip jie turi elgtis“, – tvirtino A. Kučikas. Jis tvirtino, kad atsakingos institucijos turi prie šio proceso prisijungti tai tada, kai pastebi, kad problemos nesisprendžia.
„Atsargiai elgiantis su šeima, pripažįstant jos autonomiškumą, tada ir instrumentai tampa atsargesni“, – teigė jis.
„Bendrų taisyklių neišvengsi“, – kalbėjo laidos pašnekovas, pabrėždamas, kad tai neturėtų būti visas situacijas vienijančia taisykle.
Tam pritarė ir sociologas B. Gruževskis. Jis sakė, kad dažnai valdžiai prasčiau gyvenantys asmenys „dingsta už išmokų“.
„Dažnai už tų išmokų dingsta net ir žmogus“, – kalbėjo sociologas. Jis sakė, kad daugiau pagalbos reikia ne pajamomis, bet prieinamomis paslaugomis – kad ir edukacinėmis paslaugomis, skirtomis vaikams.