Jei pasienyje nėra eilių, nuo Vilniaus iki Astravo automobiliu – maždaug valanda kelio. Šalia 12,5 tūkst. gyventojų turinčio miestelio jau beveik 8 metus kyla pirmoji Baltarusijos atominė elektrinė (AE).
Lietuvos Vyriausybė yra bene aršiausia šio strateginio objekto priešininkė. Vien šiais metais Užsienio reikalų ministerija skelbė, kad Astravo AE statybų aikštelė parinkta netinkamai, atkreipė dėmesį, kad joje nesprendžiamos branduolinės saugos problemos.
Tačiau patys baltarusiai jokių problemų nemato ir dėsto apie savo AE pranašumus prieš veikusias Černobylyje ar Fukušimoje.
Anksčiau skelbta, kad pirmasis Astravo AE blokas pradės veikti dar šiemet. Tačiau spalio 9 dieną surengtoje spaudos konferencijoje elektrinės generalinis direktorius Michailas Filimovas pranešė, kad tai nukeliama į 2020 metus.
Vadinamajame presture dalyvavo keliasdešimt žurnalistų iš daugybės pasaulio šalių, pradedant Uzbekistanu ir Turkija, baigiant Vengrija, Lenkija bei Lietuva. Tačiau į jų klausimus 30 minučių trukusioje spaudos konferencijoje beveik neatsakyta. Susidarė įspūdis, kad Astravo AE vadovybė nuo tiesių atsakymų arba išsisukinėjo, arba tiesiog tempė laiką.
Pavyzdžiui, pasiteiravus apie AE statybų kainą, Energetikos ministerijos Branduolinės energijos departamento direktorius Vasilijus Poliuchovičius atsakė, kad šis skaičius neturi prasmės.
„Skaičius, net jei jį pasakyčiau, nieko neduotų. Todėl geriau jo ir nesakyti. Kaina tinka tiek Rusijos, tiek Baltarusijos pusei“, – sakė jis.
Pasiteiravus, ar apskritai įmanoma įgyvendinti Lietuvoje galiojantį įstatymą, pagal kurį įjungus Astravo AE, elektra iš Baltarusijos į Lietuvą patekti nebegalėtų, V. Poliuchovičius patarė šį klausimą užduoti Lietuvoje.
„Šitą klausimą pas save užduokite. Norite pirkti – pirkite, nenorite – nepirkite. Tai klausimas grynai jums patiems. Važiuokite namo ir kelkite šiuos klausimus ten“, – sakė jis. Ministerijos atstovas taip pat negalėjo pasakyti, kokia bus Astravo AE pagamintos elektros kaina.
Tačiau iš anksto parengta informacija Astravo AE pareigūnai dalijosi labai noriai. Netgi susidarė įspūdis, kad jie dėstomą tekstą yra išmokę mintinai.
Ekskursijos metu žurnalistams rodyta, kad AE yra saugi, tačiau į akis krito kelios galbūt ir nelabai svarbios smulkmenos. Pavyzdžiui, išdalintame buklete anglų kalba galima rasti ne vieną gramatinę klaidą, o atominės reaktoriaus pastate ant sienos pastebėtas lytinį organą primenantis piešinys (galima tik įsivaizduoti, kokios kultūros asmenys ten dirba).
Žemės drebėjimo legenda
Pagal programą, ekskursija žurnalistams truko nuo 10 iki 16 val., o prasidėjo Astravo miestelyje esančiame Baltarusijos AE informacijos centre. Čia atominės informacijos ir viešųjų ryšių vadovas Eduardas Sviridas susirinkusiesiems papasakojo apie tai, kokie pastatai yra jos 1 kvadratinio kilometro teritorijoje.
„Yra pirmasis ir antrasis „energoblokai“, sudaryti iš reaktorių pastatų ir turbinų salių“, – dėstė jis.
E. Sviridas pabrėžė, kad vadinamųjų reaktoriaus pastatų nebuvo nei Černobylyje, nei Fukušimoje. Keturiomis tvoromis apjuostoje teritorijoje dėmesį iškart patraukia du 147 metrų (kaip penki devynaukščiai namai) aušinimo bokštai.
„Jie aušina vandenį, kuris naudojamas turbinose, o ne reaktoriuje. Juose radiacijos ar branduolinio kuro nėra. Tik vanduo ir garai.
Šalia dar yra elektros energijos paskirstymo įrenginys. Tai yra „nulinis“ atominės energijos kilometras. Būtent iš čia elektra pateks į bendrą sistemą. Dar matomi baseinai, skirti pagalbinei įrangai aušinti“, – pasakojo E. Sviridas.
Teritorijoje dar yra rezervinės dyzelinės elektrinės. Astravo AE atstovas aiškino, kad jos buvo avarijos Fukušimoje priežastis.
„Saugiam AE darbui užtikrinti būtina elektra. Kol ji veikia gerai, tol pagamina elektros tiek vartotojams, tiek savo poreikiams. Sustojus „energoblokui“, kaip atsitiko Fukušimoje, kuo greičiau turi įsijungti dyzelinis generatorius ir paduoti elektros energijos į sistemas. Turi veiki siurbliai, kad būtų vėsinimas. Fukušimoje įvyko žemės drebėjimas, o dyzeliniai generatoriai, nors ir įsijungė, bet po kurio laiko buvo užtvindyti cunamio. Jie buvo po žeme, 10 metrų gylyje.
Fukušimos AE – amerikiečių projektas. JAV cunamių nebūna. Ten būna tornadų, uraganų, todėl amerikiečių inžinieriai AE suprojektavo taip, kad apsaugotų dyzelinius generatorius nuo vėjo. JAV tai gerai, bet Fukušimai tai pasirodė esant blogai. Baltarusijoje cunamių nebūna, mūsų aikštelė yra 200 metrų virš jūros lygio.
Mūsų dyzeliniai generatoriai yra 14 metrų aukštyje. Reikia vieno generatoriaus, o mes jų turim daugiau: keturi – pirmam blokui, keturi – antram blokui. Visi jie dubliuoja vienas kitą. Jei neįsijungs pirmas, įsijungs antras, jei ne antras, tada trečias, jei ne trečias, tada ketvirtas“, – rusiškai kalbėjo E. Sviridas.
Teritorijoje dar yra centrinis AE valdymo punktas ir mokymo centras, kuriame jau 4 metus apmokomas personalas.
E. Sviridas žurnalistams dar šiek tiek papasakojo apie branduolinių reaktorių darbą. Pateikiamoje ekspozicijoje nurodoma, kad branduolinis kuras – tai mažos, vos 5 gramus sveriančios, urano dioksido tabletės.
„Vienam blokui reikia 18 mln. tokių tablečių. Jos sudedamos į šilumą skleidžiančius vamzdelius, kuriuos reguliuojant šildomas vanduo, sukama turbina ir gaminama elektros energija. Mechanizmas valdomas taip, kad vertikalioje padėtyje esantys vamzdeliai pakeliami į viršų, kai norima didesnės reakcijos. Tai daroma su elektriniais magnetais. Jei kartais dingtų elektra, kaip atsitiko Fukušimoje, tada jie tiesiog nukristų į apačią ir reakcija ilgainiui sustotų. Fukušimoje vamzdeliai buvo leidžiami į apačią, o ne keliami į viršų, todėl dingus elektrai ten ir liko, o branduolinė reakcija tęsėsi“, – pasakojo AE atstovas.
E. Sviridas taip pat teigė, kad Astravo AE reaktoriaus pastatai yra apsaugoti nuo išorės poveikio storu armatūros ir betono sluoksniu. „Fukušimoje to nebuvo, – dar kartą pabrėžė jis. – 1979 metais JAV Trijų mylių saloje įvyko avarija, tačiau reaktoriaus pastatas ten buvo gerai apsaugotas, todėl tokių pasekmių kaip Černobylyje pavyko išvengti.“
E. Sviridas sakė, kad teiginiai apie tai, jog Astravas – seismiškai pavojingas regionas, tėra legenda.
„Ši prielaida pagrįsta tuo, jog esą čia kažkada įvyko žemės drebėjimas. Daugelis net įvardija skaičių – 5 ar 6 balų stiprumo“, – kalbėjo jis ir tuomet išsitraukė XX amžiaus pradžioje leisto laikraščio „Naša Niva“ kopiją.
„Jame buvo pasirodžiusi informacija, esą vienas vietinis gyventojas žurnalistui pasakojo, kad spalio 17 dieną, 5 val. ryto, sugriaudėjo griaustinis, o jo name pradėjo drebėti langai. Remdamasis tuo, žurnalistas padarė išvadą, kad tai turbūt buvo žemės drebėjimas. Kolegos, tai visa informacija apie žemės drebėjimą Astrave. Daugiau nėra nei kituose laikraščiuose, nei vietinių gyventojų atsiminimuose, o, svarbiausia, – neliko jokių drebėjimo pėdsakų.
Kaip matote, netikros (fake) naujienos egzistavo ir tada. Anksčiau tai buvo laikoma vietine egzotika – legenda apie žemės drebėjimą. Kai pradėjo statyti AE, ja naudotis ėmė mūsų oponentai“, – žurnalistams dėstė E. Sviridas.
„Baltarusijos AE informacijos centre“ esančiuose stenduose teigiama, kad atominės reaktoriai apsaugoti nuo išorės poveikių: nuo lėktuvo nukritimo, uraganų, smūgių, žemės drebėjimų, potvynių.
Pademonstravo techniką
Iš informacijos centro žurnalistai dviem autobusais buvo nuvežti į karinę bazę šalia Astravo AE. Joje kareiviai demonstravo atominę saugančią karinę techniką.
Tuomet įvažiavome į AE teritoriją ir nuo tos akimirkos uždrausta fotografuoti be leidimo. Baltarusiai ypač saugojo teritorijos tvorą, neleido naudotis išmaniaisiais telefonais.
Žurnalistams prisistatė vietos gaisrinė, kurios vadovas papasakojo apie turimą techniką, o jo pavaldiniai parodė, kaip moka ištraukti prispaustą žmogų, gesinti pavojingas chemines medžiagas.
Taip pat buvome nuvežti arčiau vadinamojo „nulinio kilometro“, iš kurio AE pagaminta elektra bus tiekiama į tinklą. „Įranga labai patikima, prižiūrima ir jau veikia“, – pasakojo vienas iš atominės darbuotojų.
Užsukome ir į pirmojo reaktoriaus turbinos salę, kur branduolinė energija paverčiama į elektrą. Teigiama, kad montavimo darbai čia jau baigti, o bendrai statybose iki šiol dalyvavo 4,9 tūkst. darbuotojų.
Ekskursija baigėsi prie vandens baseinų, kuriuose naudojamas upės Vilija vanduo. „Radiacijos čia neturėtų būti“, – pasakojo kitas Astravo AE darbuotojas.
Rekomendacijos dar nereikalingos
Pusvalandį trukusioje spaudos konferencijoje V. Poliuchovičius dėstė, kad Astravo AE statybų terminai yra išlaikomi.
„Tai ne vienkartinis įvykis, o vykstantis procesas. Dabar esame grafiko etape. Priešakyje – įjungimas, jis bus artimiausiu metu – sausį. Konkreti data priklausys nuo paleidimo operacijų, tada – įjungimas į tinklą. Procesas užtruks apie metus. Kuro įkrovimas – dar kitais metais“, – kalbėjo jis.
Jis dar teigė, kad atominė Baltarusijoje statyta vidaus poreikiams patenkinti, o elektros eksportas – antraeilis klausimas.
„Pagrindinis tikslas yra patikimas elektros energijos tiekimas Baltarusijoje. Toks yra pagrindinis AE uždavinys. Anksčiau net negalvojome apie tai, kad elektra gali būti naudojama ne Baltarusijos teritorijoje. Eksporto klausimas yra antraeilis“, – sakė ministerijos atstovas.
„Elektros kaina priklausys ir nuo investicijų dydžio, jų galutinė suma dar neaiški“, – pridūrė jis.
Astravo AE vyriausiasis inžinierius Anatolijus Bondaris nurodė, kad jie turi panaudoto kuro strategiją. „Šioje srityje bendradarbiausime su Rusija, mūsų generaliniu rangovu. Kiti klausimai bus sprendžiami vėliau“, – dėstė jis.
A. Bondaris dar sakė, kad jie turi ir savo planą dėl Europos Sąjungos rekomendacijų.
„Tame plane kokių nors esminių patobulinimų nėra numatyta. Saugumo trūkumų nėra, tad ir patobulinimų nereikia“, – teigė vyriausiasis inžinierius.
Kaip žinia, rugpjūtį Lietuvos Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, jog Baltarusija neplanuoja įgyvendinti streso testų rekomendacijų iki atominės elektrinės veiklos pradžios.
„Baltarusija buvo įsipareigojusi Europos Sąjungos reguliuojančių institucijų grupei (ENSREG) per 3 mėn. nuo Baltarusijos AE streso testų peržiūros ataskaitos paskelbimo, įvykusio 2018 m. liepos mėn., parengti Baltarusijos AE saugos gerinimo planą. Tačiau šį planą paskelbė praėjus daugiau nei vieniems metams.
Atlikta preliminari plano analizė rodo, kad peržiūros rezultatų ataskaitoje nurodytų Baltarusijos AE trūkumų pašalinti iki 1-ojo šios elektrinės energijos bloko paleidimo neplanuojama. Plane taip pat nurodoma, kad Baltarusijos AE buvo projektuojama vadovaujantis Rusijos Federacijos normatyviniais dokumentais, kurie buvo patvirtinti dar iki 2011 m. „Fukušimos Daiči AE avarijos. Tačiau neminimas faktas, kad Vakarų Europos šalių branduolinės saugos reguliavimo institucijų asociacija (WENRA), kurios stebėtojas yra ir Gosatomnadzor“, dar 2009 m. patvirtino naujų atominių elektrinių saugos tikslus, jų Baltarusijos AE neatitinka.
Tarp plano priemonių dažnai nurodomi ne konkretūs saugą gerinantys veiksmai, tokie kaip įrenginių tobulinimas ar papildomų įrenginių įdiegimas, o svarstymas ir analizavimas, ar tokių veiksmų išvis reikia. Nepaisant priemonių svarbos, daugumos jų įgyvendinimo terminai nurodomi žymiai vėlesni (2021–2024 m.), nei planuojamas 1-ojo energijos bloko paleidimas (2019 m.).
Saugai svarbių priemonių įgyvendinimas jau po Baltarusijos AE 1-ojo energijos bloko paleidimo yra netoleruotinas. Ypač tokių priemonių, kurios susijusios su ekstremaliais seisminiais įvykiais ir neprojektinių avarijų prevencija bei valdymu, nes tokie įvykiai gali nulemti radiologinius padarinius ne tik pačioje Baltarusijoje, bet ir kaimyninėse šalyse.
Pavyzdžiui, iki 2021 m. gruodžio 31 d. planuojama atlikti tik konstrukcijų, sistemų ir komponentų atsparumo seisminiams įvykiams vertinimą, bet ne šių konstrukcijų, sistemų ir komponentų patobulinimą, siekiant užtikrinti tinkamą atsparumą seisminiams įvykiams. Taip pat neaišku, ar išvis planuojama įrengti papildomą elektros energijos šaltinį ir papildomą siurblį, kurie skirti apsaugoti nuo sunkiųjų avarijų (tai yra neprojektinių avarijų, kurių metu gali išsilydyti reaktoriaus šerdis) ir joms valdyti.
Be to, Baltarusija nepasiūlė, kaip turėtų būti atliekama šio plano vykdymo priežiūra dalyvaujant Europos Sąjungos ekspertams, t. y., kaip bus vykdoma viena principinių peržiūros ataskaitų rekomendacijų. Manome, kad tokia tarptautinė plano peržiūra turi būti atlikta nedelsiant ir turi būti nustatytos konkrečios saugos gerinimo priemonės, be kurių įvykdymo Baltarusijos AE negalės būti paleista.
Taip pat primename, kad susirūpinimą dėl Baltarusijos AE saugos kelia ne tik streso testų ir jų tarptautinės peržiūros metu nagrinėti klausimai, bet ir kiti saugos klausimai, kurie nebuvo tarp streso testų užduočių. Lietuva, atsižvelgdama į geriausią Europos Sąjungos ir kitą tarptautinę praktiką, taip pat kelia ir toliau kels kitus svarbius saugai užtikrinti skirtus klausimus dėl netinkamos elektrinės vietos, vos už 40 km nuo ES vienos iš valstybių sostinės Vilniaus, parinkimo bei jos saugos įvertinimo, atominės elektrinės projekte neįvertinto sunkiojo lėktuvo sudužimo poveikio ir kitų projekto neatitikimų turint omeny šiuolaikinius saugos reikalavimus, kokybės bei saugos kultūros statybos (o vėliau – ir eksploatavimo metu) užtikrinimo. Todėl laikomės pozicijos, kad Baltarusijos AE energijos blokai neturi būti paleisti, kol nebus įgyvendintos visos rekomendacijos, taip pat atsakyta ir į visus kitus keliamus saugos klausimus“, – rašoma pranešime.
