Pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos nėra gerovės valstybė. Tai yra galimybių, kylančių iš laisvių, ir gryno kapitalizmo šalis. Kurioje valdžia tau nieko nežada ir nieko neduoda. Tačiau suteikia visas galimybes turėti viską, apie ką kada nors svajojai. O kuo daugiau turėsi, tuo laisviau gyvensi ir mažiau privalėsi prisidėti prie kitų gerovės. Na, nebent pats norėsi – laisvas pasirinkimas.
Skandinavijos šalys pasuko kitu keliu. Ten asmeninė gerovė, bent jau idėjiniame lygmenyje, eina tik po visuomenės gerovės. Stengiesi ir dirbi ne tik tam, kad pats būtum sotus ir turtingas, tačiau tuo pačiu metu ir tam, kad niekas kitas visoje valstybėje neturėtų badauti. Dėl to kuo daugiau turi, tuo daugiau daliniesi. Valstybė tuo pasirūpina.
Tokioje neveikiančioje šizofrenijoje gyvename jau ilgą laiką. Dėl ko išpopuliarėjo „gyvulių ūkio“ sąvoka, vis didėja socialinė bei turtinė nelygybė, politinio judėjimo lyderiu sugebėjo tapti Juozaitis. Visokie keisti sprendimai gimsta iš gyvenimo šizofrenijoje.
Bet kuomet Finansų ministerija paskelbia apie NT mokesčių bazės plėtimą ir verslo liudijimų karpymą, visi pasimeta ir išsigąsta.
Taip, tikra tiesa, kad 100 tūkstančių eurų vertės NT Lietuvoje realiai yra kiekvienas butas Vilniuje ir kas antras Kaune. Tačiau gerovės valstybėje tas mokestis galėtų ir net turėtų prasidėti nuo pirmo, ne nuo šimto tūkstantojo euro.
Kad jis turėtų keliauti į savivaldybių, ne valstybės biudžetą ir būti gerokai progresyvus, idant vidutinės vertės NT turėtojai neturėtų 10 proc. metinių pajamų už tai, kad turi vidutinį butą atiduoti, jau atskiri klausimai.
Bet dabar jų neverta spręsti. Nereikia tikėtis iš populistų valdžios optimalių sprendimų. Jei visus mokesčius stengiesi įvesti remiantis tuo, kad trūksta pinigų pažadams vykdyti, tai net rinkdamasis teisingus objektus apmokestinimui detalių iki galo gerai nepadarysi.
Iš ko gims prekybos centrų apyvartų ir bankų turto mokesčiai. Kurie iš esmės yra tiesiog pridėtinės vertės mokesčio didinimas per aplinkui. Tik kadangi trūksta drąsos kelti PVM 0.X proc. visiems, įkali tą mokestį blogiesiems prekybos tinklams bei bankams ir aiškini, kad mokestis jiems, bet jie blogi ir kainas pakėlė, čia tikrai mes ne prie ko. Tikrai tikrai – aha, niekas net negalėjo pagalvoti.
Įdomesni pasiūlymai ateina iš Prezidentūros. Kur, panašu, bręsta pagaliau ketinimas apmokestinti ne veiklos formas, o pajamas. Bent iš ligšiolinės komunikacijos galima suprasti, kad bus teikiamas įstatymų projektas, remiantis kuriuo mokesčius skaičiuosime pagal gautas pajamas, nepriklausomai nuo to, iš ko jos gautos. Kas būtų labai stiprus žingsnis link logiškos mokestinės sistemos ir gerovės valstybės pradžios.
Žinoma, tame pasiūlyme taip pat matosi tam tikrų skylių, nes siūloma kapitalo pajamas apmokestinti taip, kaip pajamas iš darbo. Kas iš esmės nėra teisinga, nes kapitalo pajamos jau buvo kartą uždirbtos ir nuo to uždarbio mokesčiai jau buvo sumokėti. Tačiau tai yra labiau techninės detalės, kurias galima pasukioti.
Būtų tikrai smagu pagaliau pamatyti mokestinę reformą, po kurios neliktų skirtumo, iš kur gauni pajamas. Tiesiog metų gale turėtum sudėlioti, kiek viso pajamų gavai, įrašyti tą vieną skaičių į VMI pateiktą formą ir nuo to jau sumokėti/atgauti mokesčius.
Na gerai, vieno skaičiaus nepakaktų. Nes vis tiek skirstyti pajamas bent jau į kapitalo, palūkanų bei gautas iš darbo reikėtų. Tačiau juk nuostabu būtų kiekvieną pavasarį žiūrėti ne į dabartinę formą iš 18 formelių su 200324 laukelių, o tiesiog sukalti tris skaičius į tris laukelius ir tuo viską pabaigti.
Tuomet ir mokesčius skaičiuoti galima būtų labai paprastai. Tarkime, iki 7 200 eurų per metus, kuriuos gavai iš bet kokio darbo, GPM nėra taikomas.
Tiek VSD, tiek PSD tarifai taikomi minimalūs – tam, kad pensijai kauptum ir potencialias gydymo išlaidas pasidengtum. Tikrai mažesni nei šiandien, tačiau didesni už nulį. Virš 7200 eurų ribos pradedi mokėti vis didesnį progresinį mokestinį tarifą.
Tuomet galima ir visus verslo liudijimus, individualias veiklas ir kitas nesąmones mesti pro langą. Nes jais besiverčiantys beveik visuomet nėra verslininkai. Jie tik taip save vadina, tačiau praktiškai yra mokesčius optimizuojantys netikėliai.
Verslininkai yra žmonės, kurie kuria verslus. Tai yra įmones, kurios samdo kitus žmones ir kuria vertę realiai ekonomikai tiek dėl savo tiesioginės veiklos, tiek dėl to, kad kuria darbo vietas. Jei negali įsikurti net mažosios bendrijos, o ilgainiui ir UAB, tai tu ne verslininkas. Tu lodarius su kažkokiu hobiu. Kuris naudojasi verslo liudijimu tam, kad optimizuotų savo mokesčius.
O tokių nei saugoti, nei ginti – nors Prezidentūra sako kitaip – nėra jokio tikslo. Mažoji bendrija yra ypatingai geras produktas pradedantiesiems verslininkams. Kuris ir suteikia juridinio asmens statusą, ir leidžia itin nesudėtingai užsiimti įvairia veikla, ir padeda mažinti šešėlį.
Tuo tarpu verslo liudijimai ir individualios veiklos pažymos yra bevertė kvailystė. Kurią, pradėjus skaičiuoti mokesčius pagal pajamas, būtų galima tiesiog napalmu išdeginti iš mūsų ekonomikos.
O tuomet savivaldybių biudžetus galima būtų pradėti pildyti ir turto mokesčiais. Kurie taip pat prasidėtų nuo pirmo turto euro, kuriems negaliotų ūkininkavimo išimtys ir kurie būtų nuosakiai progresyvūs, ne tiesiog užmesti tam, kad juos užmesti, nes trūksta milijardo milijonui.
Galima būtų ir globalius mokesčius vietinėms įmonėms taikyti, idant bankai per organizacijos struktūrą negalėtų pelnų išsivesti, tad nebereikėtų idiotiškų siūlymų dėl bankų turto mokesčių galvoti. Galima daug dalykų gerovės valstybės link daryti būtų.
Tačiau iki to dar toli. Nes dar nepradėjus tos mistinės gerovės valstybės lipdyti, jau pradeda jaustis bruzdesys. Supratusiųjų, kad gerovės valstybė ne pati susikuria, o ją sukuria visi ir kiekvienas. Juo labiau sudėtinga, kai reikalingus gerovės valstybei mokestinius sprendimus diskredituoja politinė jėga dėl asmeninės naudos, nekreipdama dėmesio į valstybės ateitį.
Bet reikia turėti viltį. Tikėti, kad ateis diena, kai turėsime ir strategiją, ar tos strategijos objektas bus Amerika ar Švedija, visai nesvarbu, ir mokestiniai sprendimai bus skirti tai strategijai įgyvendinti. Ne tiesiog padrikai sugalvoti veiksmai, skirti prieš rinkimus kažkokias skyles užkamšyti.