Palaikantys šiuos ketinimus užduokite sau kelis klausimus. Ar žmogus, perkantis 5-erių metų ar dar senesnį automobilį tikrai toks turtingas, kad mokėtų papildomus mokesčius, o svarbiausia – ar jis labiausiai terš aplinką? Šio mokesčio įvedimas daugiau primena tiesiog greitą ir paprastą būdą susirinkti pinigų, o gamtosauga yra tiesiog priedanga, nes išsamių ir aiškių argumentų, kaip tai darys teigiamą įtaką aplinkai, nėra. Greičiau pakenks dar labiau, nes žmonės, vengdami mokesčių, dar ilgiau važinės savo senais automobiliais. Daug prasmingesnis būdas kovojant prieš klimato kaitą skirti paramą ir kurti infrastruktūrą ekologiškoms transporto priemonėms. Arba tikrai labiausiai taršiems automobiliams skirti kasmetinį mokestį, o ne vienkartinį, ir visiems automobiliams, važinėjantiems Lietuvos keliais, o ne tik naujai registruotiems. Tik prieš tai pagalvokime, kaip sudaryti galimybes žmonėms įsigyti ekologiškesnius automobilius arba kad būtų patogu gyventi ir be jų.
Kitas klausimas – ar 100000 eurų vertės būstą turintis žmogus jau yra turtuolis ir turėtų būti apkraunamas papildomais mokesčiais? Manau, kad tikrai nėra morališkai teisinga papildomai apmokestinti Anglijoje ar Norvegijoje dieną naktį, metų metus dirbusį lietuvį, grįžusį į savo gimtąjį miestą ir už sutaupytas lėšas įsigijusį butą ar namą ir dabar tiesiog dirbantį ne per geriausiai apmokamą darbą ar tiesiog leidžiantį užtarnautas pensijos dienas. O ar teisinga papildomai apmokestinti vilnietį, dirbantį vidutiniškai apmokamą darbą ir už savo įsigytą svajonių butą kas mėnesį mokantį paskolą ir taip skaičiuojantį kiekvieną eurą?
Panašu, kad paties finansų ministro pažadai prieš išreklamuotą mokesčių reformą stiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje kiekvieną dieną vis labiau bliūkšta karštligiškai ieškant papildomų įplaukų į biudžetą, norint prieš rinkimus įtikti kitoms visuomenės grupėms. Pajamų apmokestinimo mažinimą jau ketinama stabdyti, o dar ir užkrauti papildomus mokesčius norima. Taip, pensijas jas užsidirbusiems ilgamečiu darbu reikia didinti, bet reikia labai atidžiai peržiūrėti visas pašalpas ar išmokas, nes neretai jos būna mokamos darbingo amžiaus sveikiems žmonėms, kurie tiesiog pripratinti gyventi nedirbant, nes taip tiesiog patogiau.
Prie gerovės valstybės kūrimo turi prisidėti visi – ir visi dirbantieji, ir valdžios atstovai, ir verslas. Tik dabar kažkodėl labiausiai norima visą naštą suversti vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, kurių darbo pajamos ir taip vienos iš labiausiai apmokestintų Europoje. Turbūt todėl, kad jie išsilavinę, inteligentiški ir dar taip garsiai nereiškia savo nuomonės. O pajamos yra vienas iš raktažodžių, galinčių padėti didinti biudžeto įplaukas – didžiulės pajamos atitinkamai ir turėtų būti apmokestinamos, atitinkamai kaip ir didžiuliai pelnai. Bet to visada bijoma, nes turbūt puikiai veikia didžiojo verslo lobizmas bei grasinimai iškelti verslus į kitas šalis, didinti kainas. Bet kiek žmonių jau išsikėlė, ar kas nors suskaičiavo? Ir su tokiais Vyriausybės ketinimais skaičiai vėl pradės augti.
Bankai padidintus mokesčius iškart žada permesti ant klientų. O ant ko permesime mes padidintas kuro kainas, nekilnojamojo turto mokesčius? Su tokia politika vidurinioji klasė ne stiprės, o silpnės, turės mažinti vartojimo išlaidas arba galvoti, kaip jas padidinti paliekant mylimą kraštą, kurio šviesia ateitimi vis dar tiki, išvykstant į valstybes, kur apie paprastą žmogų galvojama daugiau ir gerovės valstybė egzistuoja ne žodžiais, o realybėje.
Todėl norisi, kad politikai išgirstų visus žmones, dirbančiuosius, smulkųjį verslą, ne tik įtakingus verslo atstovus ar asociacijas bei svarstant biudžetą atsakingai ieškotų alternatyvų papildomų lėšų surinkimui. Jei bent vienas Seimo narys tai perskaitė ir užstos viduriniąją klasę, jau gerai. Žinant, kad kiti du svarbiausi valstybės atstovai šiuo metu kovoja su kitomis problemomis, labiausiai norėtųsi, kad tai išgirstų ir jo ekscelencija Gitanas Nausėda ir turėtų drąsos pareikšti savo nuomonę. Prezidentas, išrinktas daugumos tautos bei turintis didžiausią pasitikėjimą. Garsiai kalbantis apie norą sukurti gerovės valstybę, tik kol kas kaip patyręs ekonomistas nepateikiantis konkrečių veiksmų plano ar dar nedrįstantis to padaryti, o tik kosmetinius pakeitimus, neturinčius didelės įtakos.
Juk stipri vidurinioji klasė ir yra gerovės valstybės stuburas. Todėl stiprinkime ją, ginkime, o ne galvokime, kaip dar labiau išnaudoti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.