„Luminor“ pensijų produkto vadovė Aistė Paliukaitė spaudos konferencijoje kalbėjo, kad siekiant senatvėje gyventi oriai, pensija turėtų sudaryti maždaug 70-80 proc. dabartinių dirbančiojo gaunamų pajamų.
„Geriausias pavyzdys – olandai. Jie sugeba gyventojams užtikrinti ne tik rekomenduotiną normą, bet vidutinio gyventojo gaunama pensija sudaro 101 proc. iki tol gautų žmonių pajamų „į rankas“, – kaip pavyzdį pateikė ji ir kalbėjo, kad čia kaupti yra įtraukiami ir darbdaviai, o jų prisidėjimas – jau tapęs norma.
„Palyginus su Lietuva, prisidėti prie kaupimo II pakopoje darbdaviams galimybė atsirado tik šiemet“, – sakė specialistė.
Kaip buvo teigiama, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2019 m. birželį siekė 345 Eur, Latvijoje – 333 Eur, Estijoje – 485 Eur.
Atlikto tyrimo rezultatai, kaip buvo pristatoma, atskleidė, kad beveik penktadalis Lietuvos gyventojų šiandien nekaupia pensijai, o 5 proc. jai netaupo apskritai.
„Palyginus su Latvijos ir Estijos piliečiais, Lietuvoje dvigubai didesnė dalis gyventojų nekaupia pensijai papildomai, o visų trijų Baltijos šalių gyventojai jaučia nerimą dėl finansinės ateities“, – sakė specialistė.
Pasak jos, atliktas tyrimas taip pat rodo, kad tie gyventojai, kurie kaupia pensijai papildomai, jaučiasi labiau užtikrinti dėl savo senatvės. Visgi didžioji dalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų nesijaučia ramiai dėl savo finansinės padėties senatvėje: kad yra užtikrinti, įvardija tik 23 proc. lietuvių, 15 proc. latvių ir 17 proc. estų.
Kalbant apie būdus taupyti senatvei, buvo teigiama, kad populiariausias pasirinkimas kaupti pensijai yra II pakopos pensijų fondai.
„Tai kaip populiariausią priemonę Latvijoje ir Estijoje rinkosi daugiau nei 70 proc. gyventojų, Lietuvoje – 53 proc.“, – skaičius vardijo specialistė.
Taip pat 18 proc. lietuvių teigė senatvei taupantys banko sąskaitose, 17 proc. – kaupiantys III pakopoje, 15 proc. – kaupiantys investiciniame gyvybės draudime, 8 proc. investuojantys į vertybinius popierius, nekilnojamą turtą.
Viena didžiausių priežasčių, kodėl gyventojai nekaupia pensijai, pasak tyrimo, yra tai, kad lietuviai nepasitiki pensijų kaupimo sistema. Taip nurodė 44 proc. apklaustųjų Lietuvoje. Dar 25 proc. teigė negalintys sau leisti atsidėti, 5 proc. teigė nemanantys, kad jiems ateityje išvis reikės papildomų pinigų, o 26 proc. teigė apie kaupimą dar nė nemąstę.
O štai kaip motyvaciją kaupti gyventojai visose Baltijos šalyse daugiausia nurodė paveldimumo galimybę.
„Svarbiausia, kad pinigai būtų paveldimi, svarbu, kas juos paveldės, ar jie bus įsisavinti. Antroje vietoje svarbi valstybės parama ir tik trečioje vietoje investicijų grąža“, – pasakojo A. Paliukaitė.
Kad paveldimumas svarbu, taip apklausoje nurodė 50 proc. lietuvių. 35 proc. sakė, kad jiems svarbu valstybės parama, o 15 proc. – investicijų grąža. Latviai bei estai kaip vieną didžiausių paskatų taip pat nurodė peveldimumą, atitinkamai taip manė 48 ir 42 proc.
